LR Prezidentė: „Dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo reikalinga diskusija visuomenėje“

Lietuvos visuomenėje reikia platesnės diskusijos dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo, teigia LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šiais klausimais turi būti platesnė diskusija visuomenėje. Europos Sąjungos šalių praktika dėl partnerystės įteisinimo įvairi. Lietuvoje dar nėra tinkamai sureglamentuota netgi partnerystė tarp vyro ir moters“, – tikina prezidentė.

Tokią poziciją ketvirtadienį perdavė prezidentės spaudos tarnyba, naujienų agentūrai „BNS“ paklausus, ar D. Grybauskaitė pritaria siūlymui įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, praneša naujienų portalas 15min.lt.

2014 metų gegužę nacionalinės televizijos eteryje vykusioje tiesioginėje kandidatų į prezidento postą debatų laidoje D. Grybauskaitė į klausimą, ar pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, santuokai ir teisei įsivaikinti, atsakė: „Tie klausimai, kuriuos jūs uždavėt, reikalauja geresnių, gilesnių diskusijų ir mūsų visuomenė dar tikrai prie to nepriėjo.“ Pasiteiravus apie asmeninę nuomonę, prezidentė nustebo: „Mano asmeninė? Aš tokios nenorėčiau net turėti. Aš manau, kad dabar valstybėje yra daug svarbesnių klausimų.“

Š. m. kovo 25 dieną devyni LR Seimo nariai iš socialdemokratų ir liberalų frakcijų įregistravo įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje siūloma įteisinti registruotą partnerystę, kuri skirta tiek heteroseksualioms, tiek tos pačios lyties asmenų poroms.

Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos vadovas Vladimiras Simonko pasveikino grupės parlamentarų siūlymą įteisinti registruotą partnerystę, sakydamas, kad šis žingsnis paskatins diskusijas apie kartu gyvenančių tos pačios lyties asmenų teises. „Įstatymai ne taip paprastai skinasi kelią, bet pats įstatymo pateikimas paskatins diskusijas pozityviąja prasme, ir aš manau, kad tabu šiuo klausimu daugiau nebebus“, – BNS sakė V. Simonko.

Asociacijos LGL vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, „kur iki šiol šis klausimas nebuvo net svarstomas“. Pasak V. Simonko, kartu gyvenančios vienalytės poros, kurių statusas teisiškai nepripažįstamas, negali pasinaudoti daugybe galimybių, kurios prieinamos sutuoktiniams, pradedant paveldėjimu ir baigiant informacijos teikimu gydymo įstaigose įvykus nelaimei.