Lietuvos europarlamentarai neįžvelgia problemų dėl LGBT* asmenų diskriminacijos

Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui rengiantis svarstyti, ar Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas nediskriminuoja LGBT* asmenų, jame dirbantys Lietuvos atstovai sako dėl LGBT* asmenų žodžio ir saviraiškos teisių suvaržymo problemų neįžvelgiantys, praneša naujienų agentūra BNS.

„Tai aišku, kad negali būti propaguojama kitokia nei mūsų Konstitucijoje nusistovėjusi tradicija. Dievas sukūrė pasaulį, sukūrė vyrą, moterį ir taip turi būti. Jeigu kažkas mano kitaip, tegul jis mano, bet šito klaidingo manymo nereikia traukti į teisės aktus“, – BNS sakė komiteto narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

„Aš tame įstatyme iš tikrųjų nieko blogo nematau. Tai atitinka mūsų įstatymus ir Konstituciją. Aš nemanau, kad (įstatymas) diskriminuoja. Jeigu mes kalbame apie santuoką, tai natūralu, kad Lietuvoje santuoka tarp vyro ir moters yra šeima“, – BNS teigė komiteto pakaitinė narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.

Europos Komisija, kuri yra Europos Sąjungos (ES) vykdomoji institucija, savo ruožtu pranešė, kad aiškinasi su Vilniumi, ar tokie ribojimai atitinka ES teisę.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas numato, kad nepilnamečiams yra žalinga ir turi būti ribojama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Grupė Europos Parlamento narių kreipėsi į Europos Komisiją, teigdami, kad šis įstatymas draudžia su LGBT* asmenimis susijusią informaciją vietose, kurios prieinamos nepilnamečiams. Politikai taip pat pažymi, kad, remiantis šio įstatymo nuostatomis, televizijos atsisakė transliuoti asociacijos LGL socialinės kampanijos „Keisk“ socialinį vaizdo klipą apie LGBT* asmenis.

Europos Komisija atsakė, jog „palaiko ryšius su Lietuvos valdžia, kad išsiaiškintų, ar įstatymas atitinka Audiovizualinių paslaugų direktyvą“, leidžiančią riboti tik tokią informaciją, kuri gali „rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi“.

LGBT* asmenų žodžio ir saviraiškos teisių suvaržymus mūsų šalyje pasmerkė tarptautinės žmogaus teisių organizacijos Amnesty International, Human Rights Watch ir ILGA–Europe bei Lietuvos psichologų sąjunga. Pastarosios organizacijos specialistų tvirtinimu, asociacijos LGL vaizdo klipe „nėra tokio turinio, kuris mokslo žiniomis būtų įrodytas kaip darantis neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei, dvasinei, psichinei raidai bei sveikatai. LPS teigimu, žalą gali daryti ne minėtas vaizdo klipas, o draudimas viešoje erdvėje kalbėti apie LGBT* žmonių patiriamus sunkumus dėl stigmos ir diskriminacijos mūsų visuomenėje, skatinti jų supratimą bei priėmimą.“

Į Europos Komisiją dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal ES teisę nevykdymo asociacija LGL kreipėsi 2014 metų spalio 25 dieną. Oficialiame skunde, parengtame bendradarbiaujant su Europos LGBTI asmenų organizacija ILGA–Europe, akcentuojama, kad Lietuva pažeidžia ES sutartyje, ES pagrindinių teisių chartijoje bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintą teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę. Ši teisė turi būti užtikrinama kiekvienam individui, nepriklausomai nuo jo tautybės, įsitikinimų, amžiaus, seksualinės orientacijos bei kitų pagrindų, o nepilnamečių apsauga negali būti pretekstu pažeisti šį principą.