Kova su neapykantos kalba socialiniuose tinkluose: LGL pranešė daugiausiai neapykantos kalbos atvejų ES

Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, bendradarbiaudama su Europos Komisija, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Google+“, vykdo socialinių tinklapių stebėseną dėl neapykantos kalbos seksualinės orientacijos pagrindu. 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais LGL pranešė „Facebook“ apie 1000 neapykantą seksualinės orientacijos pagrindu kurstančių komentarų. Tai didžiausias pranešimų apie neteisėtus komentarus skaičius Europos Sąjungoje.

Penktasis Elgesio kodekso kovojant su neteisėta neapykantos kalba internete vertinimas rodo, kad Kodeksas ir toliau duoda teigiamų rezultatų. Vidutiniškai 90 proc. pranešimų peržiūrima per 24 valandas ir 71 proc. turinio pašalinama. Nors vidutinis pašalinimo procentas, palyginus su ankstesne stebėsena, yra stabilus, tarp platformų yra tam tikrų skirtumų. Daugelis IT bendrovių turi patobulinti savo atsiliepimus į vartotojų pranešimus.

Pranešimai apie nelegalią neapykantos kalbą

  • 39 organizacijos iš 23 valstybių narių ir Jungtinės Karalystės 6 savaites (2019 m. lapkričio 4 d. – gruodžio 13 d.) IT bendrovėms siuntė pranešimus apie neapykantos kalbą, kuri laikoma neteisėta. Siekiant nustatyti tendencijas, šiame darbe buvo naudojama ta pati metodika kaip ir ankstesniuose stebėsenos etapuose (žr. Priedą).
  • Iš viso Elgesio kodekse dalyvaujančioms IT bendrovėms buvo pateikti 4364 pranešimai.
  • 2513 pranešimų buvo pateikti per pranešimų teikimo kanalus, prieinamus visiems vartotojams, o 1851 – per specialius kanalus, prieinamus tik patikimiems signalizuotojams.
  • Daugiausiai pranešimų gavo „Facebook“ (2348), toliau sekė „Twitter“ (1396), „YouTube“ (464) ir „Instagram“ (109). Taip pat buvo tirti „Jeuxvideo.com“ (40) ir „Dailymotion“ (7).
  • Stebėjime dalyvavusios organizacijos ne tik pranešė apie turinį IT bendrovėms, bet ir pateikė 475 neapykantos kalbos atvejus policijai, prokuratūroms ar kitoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

Pranešimų įvertinimo laikas

  • 90,4% atvejų IT bendrovės pranešimus įvertino per mažiau nei 24 valandas, papildomi 4,9% – mažiau nei per 48 valandas, 4,3% – mažiau nei per savaitę, o 0,4% atvejų prireikė daugiau nei savaitės.
  • Visos IT bendrovės pilnai įvykdė tikslą peržiūrėti pranešimus per vieną dieną ir, palyginus su ankstesne stebėsena, pažangos tendencija tęsiasi (2019 m. buvo pasiekta 89%).
  • Bendrai IT bendrovės pašalino 71% turinio, apie kurį joms buvo pranešta, ir 29% liko internete. Tai atitinka prieš metus užfiksuotą 71,7% vidurkį.
  • Pašalinimo procentas priklausė nuo neapykantos turinio rimtumo. Vidutiniškai buvo pašalinta 83,5% turinio, skatinančio nužudyti ar smurtauti prieš tam tikras grupes, o turinys, kuriame prieš tam tikras grupes naudoti šmeižiantys žodžiai ar paveikslėliai, pašalintas 57,8% atvejų. Tai rodo, kad peržiūrėtojai turinį vertina kruopščiai ir atsižvelgdami į saugomą kalbą.
  • Turinio, apie kurį pranešta naudojant patikimus kanalus, pašalinimo procentas, palyginti su visiems vartotojams prieinamais kanalais, buvo 16,2 %. Šis skirtumas procentais padidėjo daugiau nei tris kartus palyginus su 2018 m. (4,8%). Panašu, kad paprastų vartotojų pranešimai dažnai traktuojami kitaip nei tie, kurie siunčiami specialiais kanalais „patikimiems signalizuotojams“.
  • IT bendrovės buvo pakviestos įsivertinti stebėsenos rezultatus. Jos pranešė apie atvejus, kai nesutiko su pranešančiomis organizacijomis, t. y. kai, jų vertinimu, praneštas turinys nepažeidė paslaugų sąlygų ir (arba) vietos įstatymų.

Atsiliepimai vartotojams ir skaidrumas

  • Vidutiniškai IT bendrovės atsakė į 67,1% gautų pranešimų. Tai yra šiek tiek daugiau nei ankstesniame stebėsenos etape (65,4%).
  • Galima pastebėti ryšį tarp sistemingo grįžtamojo ryšio vartotojams, greitos pranešimų peržiūros ir veiksmingo pašalinimo, kai to reikia. Europos Komisijos 2018 m. Rekomendacijoje dėl priemonių veiksmingai kovai su neteisėtu turiniu internete pabrėžiama aiškesnių „pastebėjimo ir veikimo“ procedūrų, įskaitant skaidrumą ir grįžtamąjį ryšį vartotojams, svarba.

Neapykantos pranešimo pagrindai

  • Atliekant šį stebėjimą, seksualinė orientacija buvo dažniausiai pasitaikantis pagrindas neapykantos kalbai (33,1%), po kurio seka ksenofobija (įskaitant neapykantą migrantams) (15%) ir priešiškumas romams (9,9%),
  • Duomenys apie neapykantos pagrindus yra tik nuoroda ir jiems turi įtakos kiekvienos organizacijos atsiųstų pranešimų skaičius bei jų darbo sritis3.

Penktojo stebėsenos ciklo rezultatai