Kampanijos #LAISVA_LT iniciatorių atsakas į kaltinimus dėl visuomenės klaidinimo

Reaguodami į prasidėjusias spekuliacijas, jog kampanijos #Laisva_LT iniciatoriai klaidina visuomenę, kviečiame susipažinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Europos teisės departamento, ir Vyriausybės išvadomis dėl Konstitucijos 38 str. pataisų projekto.

1) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadose rašoma: “7. […] Projekto aiškinamajame rašte bandant pagrįsti teiginį, kad vyro ir moters bendro gyvenimo modelis, kuriant santuoką, geriausiai atitinka Konstitucinio Teismo atskleistos šeimos sampratą, nurodoma, kad „Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime taip pat pripažino neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį, nurodė, kad toks šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrina Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“. Norime pabrėžti, kad vadovaujantis teikiamo projekto aiškinamajame rašte nurodytu tikslu („Įstatymo projekto tikslas – Konstitucijoje aiškiai  įtvirtinti, kad šeimos institutas yra kildinamas iš santuokos, kuri suprantama kaip laisvas vyro ir moters susitarimas“) darytina išvada, kad teikiamu Projektu iš tikrųjų siekiama ne pabrėžti išskirtinę santuokos pagrindu sudarytos šeimos vertę, bet įtvirtinti vienintelę Konstitucijos ginamą šeimos formą.

2) Seimo teisės departamento išvadose rašoma: “2. Projektu keičiamame Konstitucijos 38 straipsnyje išsamiai numačius tik du šeimos atsiradimo pagrindus nėra aišku, kaip tuomet reikėtų traktuoti visuomeninį derinį, kuris kyla iš, pavyzdžiui, kartu gyvenančių ir bendrą ūkį vedančių sugyventinių/partnerių, kurių vienas turi vaiką, ar tais atvejais, kai vaiką imasi globoti sutuoktiniai, vienišas asmuo, seneliai, tetos, dėdės ar kiti artimieji giminaičiai ir pan. Kyla klausimas, ar toks visuomeninis darinys nebūtų laikomas šeima

3) Europos teisės departamento išvadose rašoma: “ 2. Vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarime pateiktu Konstitucijos išaiškinimu […] visos šeimos, nepaisant jų modelio, yra saugomos Konstitucijos – santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės  reikšmės neturi[5]. Tuo tarpu sistemiškai vertinant Įstatymo projektu keičiamo Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 4 dalis galima konstatuoti, kad priėmus siūlomą pakeitimą Konstitucija nuo šiol turėtų ginti tik santuokos pagrindu sudarytą šeimą ir šeimą, kylančią iš motinystės ir tėvystės […] Vadinasi, priėmus Įstatymo projektu siūlomą pakeitimą ir įtvirtinus siūlomą šeimos sąvoką bus susiaurinta kitų Konstitucijos nuostatų, kuriomis garantuojamos teisės ir apsauga, taikymo sritis ir santuokos nesudarę asmenys nebegalės naudotis minėtų Konstitucijos straipsnių (ir kitų teisės aktų) garantuojama apsauga, pavyzdžiui, neteks Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies garantuojamos apsaugos nuo savavališko ir neteisėto kišimosi į šeimyninį gyvenimą, galės būti verčiami duoti parodymus prieš sugyventinius ar įvaikius, įbrolius ir pan. (juk jie nebebus pripažįstami šeimos nariais), nebus globojami ar aprūpinami, jei sugyventinis žuvo ar mirė eidamas karo tarnybą ir pan., t. y., asmenys (šeimos), kurių teises šiuo metu saugo Konstitucija, priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus tokios apsaugos neteks. Todėl norėtume išreikšti abejonę Įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginiui „neigiamos įstatymo projekto priėmimo pasekmės nenumatomos“. 

4) Vyriausybės išvadose rašoma: “3. Konstitucinė šeimos samprata neturėtų būti keičiama nepaisant tarptautinių Lietuvos valstybės įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Šios išvados vienareikšmiškai patvirtina, jog visi Kampanijos metu išsakyti teiginiai dėl diskriminacinio pataisų pobūdžio ir jų neigiamo poveikio visuomenei yra teisingi ir teisiškai pagrįsti, o pataisų šalininkų paskleistos spekuliacijos dėl tariamo visuomenės klaidinimo neturi jokio pagrindo.