Gegužės 8-ąją minimas „Baltic Pride“ Vilniuje dešimtmetis

Prieš dešimtmetį vykusio tarptautinio renginio „Baltic Pride Vilnius 2010“ reikšmė Lietuvos LGBT bendruomenei – sunkiai išmatuojama. Keturių organizacijų: Lietuvos gėjų lygos, Tolerantiško jaunimo asociacijos, Estijos homoseksualaus jaunimo, ir Latvijos LGBT ir bičiulių sąjungos „Mozaika” renginys sunkiai skynėsi kelią į viešąją erdvę. Kaip ir 2009 m. Rygoje vykusiame „Baltic Pride“, taip ir Vilniuje daugiausiai pasipriešinimo sulaukė eitynės – jas buvo bandyta drausti, atšaukti, viešai pasmerkti. Tik dėl organizatorių atkaklumo ir nuoširdaus bičiulių palaikymo renginys sugebėjo išvysti dienos šviesą.

Pirmieji organizaciniai „Baltic Pride Vilnius 2010“ susitikimai įvyko dar 2009 metų rudenį, tačiau veiksmas suaktyvėjo tik po Naujųjų metų, kai trys Lietuvos LGBT bendruomenės atstovai, Vladimiras Simonko, Vytautas Valentinavičius ir Eduardas Platovas pateikė prašymą Vilniaus Savivaldybei dėl leidimo eitynėms „Už lygybę”.

Ne paslaptis, kad valdžios pareigūnų reakcija į „Baltic Pride“ renginį iš pradžių buvo nepalanki. Iki tol Savivaldybė jau ne vieną kartą buvo blokavusi mėginimus Vilniuje surengti renginius, skirtus kovai su diskriminacija. 2008 metais tuometinis meras Juozas Imbrasas neleido Vilniuje stovėti Europos Komisijos vilkikui „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“, o 2007 metais savivaldybė neleido LGL renginio organizuoti Rotušės aikštėje. Tad išduotą leidimą pirmosioms Lietuvoje LGBT eitynėms galima vadinti tikrai istoriniu įvykiu.

Dėl visuomenėje gajų stereotipų ir žiniasklaidoje sukurto neigiamo eitynių įvaizdžio kilo didelis pasipriešinimas eitynėms „Už lygybę”. Protesto akcijos, nesibaigiančios patyčios viešojoje erdvėje, žeminantys politikų ir visuomenės veikėjų pareiškimai – tokia atmosfera nepalengvino darbo su valdžios pareigūnais.

Tiesa, net ir gavus leidimą, dar nebuvo galima atsikvėpti. Savivaldybė nesutiko rengti eitynių Senamiestyje, o alternatyvus variantas, praktiškai ištremiantis LGBT žmones iš miesto centro, neatitiko „Baltic Pride“ organizatorių lūkesčių. Diskusijos dėl eitynių vietos ir maršruto keitimai tęsėsi iki pat balandžio mėnesio vidurio. Galiausiai, su užsienio partnerių pagalba, Savivaldybė sutiko leisti rengti eitynes perkeliant jas prie Baltojo tilto. Pavyko pasiekti ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su policija, kuri prisiėmė atsakomybę už renginio saugumą.

„Baltic Pride Vilnius 2010“ organizavimas suvienijo tiek Lietuvos, tiek ir visų Baltijos šalių LGBT bendruomenę, padėjo užmegzti dar tvirtesnius ryšius su užsienio partneriais bei padėjo pagrindus tolimesniam bendravimui su Lietuvos institucijomis. Dar net nepraėjus renginiui galima tvirtai ištarti – mes pasiekėme daug ir pasieksime dar daugiau jei sieksime kartu. „Baltic Pride“ stiprybė – atvirumas, vienybė ir orumas.