Šį ketvirtadienį (02-18) LGBT centre, minint tarptautinį LGBT istorijos mėnesį, vyko filmo „Kinsey“ peržiūra, kurios metu trumpai apžvelgta biseksualumo istorija. Renginio dalyviai taip pat buvo kviečiami diskutuoti apie filmą, garsiojo seksolo Alfredo Kinsey gyvenimą, darbą, bei tai, kuo jo palikimas tebėra aktualus šiandien.

Siekiant dalyviams pristatyti istorinį Kinsey tyrimų kontekstą, renginio pradžioje akcentuojant svarbiausius momentus apžvelgta biseksualumo istorija nuo antikos laikų. Terminas „biseksualumas“ atsirado tik XIX a., tačiau anuomet jis buvo vartojamas apibūdinti hermafroditiškumą (dabar vadinamą interseksualumu). Tik po kurio laiko, plėtojantis psichoanalizės mokslui jis pradėtas naudoti seksualinei traukai apibūdinti. Ko gero, svarbiausias įvykis ne tik biseksualumo, bet ir seksualumo plačiąja prasme istorijoje, tai dr. A. Kinsey tyrimai bei veikalai: „Seksualinis vyro elgesys“ (1948) ir „Seksualinis moters elgesys“ (1953).

Siekdamas atskleisti koks seksualinis elgesys yra labiausiai paplitęs ir priimtinas, A. Kinsey XX a. pradžioje ėmėsi asmeniškai rinkti tūkstančių amerikiečių seksualines patirtis. Jo surinkti duomenys visuomenei sukėlė šoką ir pasipiktinimą bei parodė, kad biseksualios ir homoseksualios seksualinio elgesio praktikos yra žymiai dažnesnės nei buvo manyta iki tol. Iki A. Kinsey sukeltos „seksualinės revoliucijos“ žmonės visiškai neturėjo lytinio švietimo (išskyrus galbūt abstinencijos bei religinių draudimų mokymą) ir buvo persmelkti įvairių prietarų.

Po filmo ištraukos peržiūros tęsėsi diskusija ne tik apie biseksualumą, bet ir apie seksualumą bei lytiškumą apskritai. Filmo personažų santykiai ir išgyvenimai įkvėpė diskusijos dalyvius kalbėtis ir apie biseksualumo ir nemonogamijos ryšį, šeimą, santuoką ir ištikimybę.

Tarp susirinkusiųjų buvo nemažai moksleivių ir studentų, kurie dalinosi savo patirtimis apie lytinį švietimą formaliojo mokymo srityje. Nors dauguma pastebėjo, kad dėl informacijos prieinamumo dabartinė padėtis šioje srityje nėra tokia bloga kaip XX a. pradžioje JAV, vis dėlto buvo pastebėta ir aptarta egzistuojanti spraga Lietuvoje: mokiniai negauna jiems svarbaus ir būtino lytinio švietimo. Tai yra ypač sunku besimokantiems LGBT* bendruomenės atstovams, kurie ir taip sulaukia didelio neigiamo visuomenės požiūrio ir net neapykantos. Dėl pozityvios informacijos apie savo tapatybę trūkumo, jauni LGBT* asmenys internalizuoja neigiamas nuostatas (homofobiją, bifobiją, transfobiją), o tai gali nulemti psichologinių problemų (depresiją, polinkį į savižudybę, savęs menkinimą, polinkį į smurtą ir pan.) atsiradimą.