Š. m. vasario 26 dieną Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui svarsčius, ar LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei, grupė europarlamentarų kritikavo Lietuvą dėl šalyje vykstančios LGBT* asmenų diskriminacijos, praneša naujienų agentūra BNS.

„Aš tikrai manau, kad turime būti aktyvūs Europos lygiu, nes piliečių teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos. LGBT* žmonės dėl Vyriausybės priemonių ir Seimo priimtų įstatymų yra atstumiami. Jie turi bijoti, kad jų vieši veiksmai, laikymasis už rankų gatvėje ar nuotraukos į socialinius tinklus kėlimas gali baigtis kalėjimu. Taip neturi vykti Europos Sąjungos valstybėje“, – komiteto posėdyje pareiškė EP Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narė, EP vicepirmininkė austrė Ulrike Lunacek.

Pasipiktinusi Lietuvos atstovo EP komiteto nario Valdemaro Tomaševskio pareiškimu, kita komiteto narė, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė Sophie In’t Veld pareiškė, jog „kas nors turėtų paaiškinti gerbiamam kolegai, kad Europoje yra vietos kiekvienam, įskaitant tuos, kurie yra ne katalikai ar turi kitokį požiūrį į šeimą“.

„Manau, kad kiekvienas turi galėti sau apsibrėžti, kas yra šeima. Yra daug žmonių Europoje, kurie nenori būti auginami pagal jūsų vertybes. (…) Europos Sąjunga yra sukurta pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarbos žmogaus teisėms pamatu. Šios vertybės yra bendros šalims narėms ir visuomenei, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lygybė tarp moterų bei vyrų. Ant to pasirašė jūsų šalis, stodama į ES“, – komiteto posėdyje sakė S. In’t Veld.

Tuo metu Europos Komisija per savo atstovę pranešė, kad, aiškindamasi su Lietuva dėl Nepilnamečių apsaugos nuo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimo ES teisei, oficialų paklausimą išsiuntė pernai metų liepos mėnesį, o atsakymą iš Vilniaus gavo gruodį.

Pranešta, kad dėl šio įstatymo nuostatų gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Jeigu ES valstybė narė, EK pavedus, neužtikrina atitikties ES teisės aktams, Komisija gali nuspręsti šiuo reikalu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Jeigu ES Teisingumo Teismas priima valstybei narei nepalankų sprendimą, ji turi imtis reikiamų priemonių tokiam sprendimui vykdyti. Kitu atveju valstybė narė turėtų sumokėti baudą.

Plačiau skaitykite naujienų portale 15min.lt.