Futbolininkė Viktorija Budrytė su žmona: „Jeigu bent vienam padėsime savo atvirumu, būsime laimingos“

Švedijoje liepos 8-ąją vestuves atšventusios Lietuvos rinktinės futbolininkė Viktorija Budrytė (27 m.) ir jos žmona Marina Melody Winnersjo (30 m.) sulaukė tiek Lietuvos žiniasklaidos dėmesio, kad pagaliau norisi tik lengviau atsikvėpti, išjungti telefonus, atsitraukti nuo socialinių tinklų ir pasidžiaugti ypatingai svarbiu joms abiem įvykiu.

Tai sutuoktinės ketina padaryti jau kitą savaitę išvykusios kopinėti medaus į saulėtą Maltą. Bet kol kas dar būdamos Švedijoje jos sutiko duoti išskirtinį interviu portalui 15min. Per pokalbių programą „Skype“ jos meiliai apsikabinusios, apdovanodamos viena kitą šiltais meilės žvilgsniais, kalbėjo apie ką tik įvykusią ceremoniją, pažintį, šeimų reakciją į jų santykius, pristabdytą Viktorijos karjerą ir džiaugsmingą laukimą – pora laukia šeimos pagausėjimo. Kūdikis moterų šeimoje gims rudenį. Pokalbio metu į kompiuterio ekraną įlindo pasirodyti ir mylimas su moterimis gyvenantis „lietuvis“ – šuo vardu Messi.

– Jūs gana drąsiai kalbate apie savo seksualinę orientaciją. Kodėl jūs tai darote?

– Kai gyvenau Lietuvoje, tai buvo mano paslaptis. Tai buvo itin privatu. Vien dėlto, kad nežinojau, kad gali būti kitaip. Iš pradžių, kai tik pradėjome draugauti su Marina, aš Švedijoje jos už rankos niekada nepaimdavau. Ji klausdavo manęs, kodėl. O man tiesiog buvo baisu tai padaryti – Lietuvoje tiesiog atrodo, kad tokių dalykų nėra. Tačiau, kai girdi kartojant, kad viskas gerai, kad nereikia bijoti, kai matai aplinkinių supratingumą, po truputį pasijunti kitaip. Mes specialiai nesiskelbiame visai Lietuvai, šįkart taip išėjo ne dėl mūsų kaltės, tačiau kalbu apie tai, nes Lietuvoje gyvena tokių pat žmonių kaip aš ir gal kažkam mano atvirumas padės? Jeigu bent vienam padės, mes jau būtume laimingos.

– Marina, kaip jūs reaguojate į tai, kad Lietuvoje dar gana sudėtinga LGBT žmonėms? Jie negali jaustis taip laisvai, kaip, tarkime, Švedijoje.

– Mes esame apie tai kalbėjusios. Viena vertus, suprantu, kodėl taip yra. Kita vertus, jeigu niekas nejudins šio klausimo, nerodys kitiems žmonėms, kad visa tai visiškai normalu, situacija niekada nepasikeis. Pripažinsiu, liūdna dėl to, tačiau, manau, kad po kažkiek metų viskas bus gerai – tikiu, kad situacija pasikeis. Viktorija: Beje, mes neskaitome komentarų, o jei juos ir skaitytume, manau, kad nebūtų problemų. Koks straipsnis bebūtų, po juo visuomet bus nuomonių įvairovė, bet argi tai svarbu? Tai – mūsų gyvenimas. Jei kiekvienas žiūrėtų savų gyvenimų, tai nebūtų tiek piktų komentarų.