Š. m. kovo 10 dieną nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL pakvietė į viešą renginį „Nematomų LGBT* jaunuolių patyčių kaina“, kurio metu garsiai prabilta apie Lietuvoje dar menkai pripažintą problemą – homofobines patyčias mokymo įstaigose. Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, su šia problema pradėta kovoti palyginti neseniai, tačiau statistika rodo, jog mūsų šalyje šiam klausimui turėtų būti skiriama ypatingai daug dėmesio.
Renginio metu psichologijos magistrė Kamila Gasinska pirmą kartą pristatė asociacijos LGL užsakymu atlikto homofobinių ir bifobinių patyčių tyrimo rezultatus, kurie atskleidžia ne tik mokytojų ir mokinių nuostatas, bet ir šių patyčių paplitimo mastą šalies mokyklose. Leidinys „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“ bus išleistas jau šį mėnesį (elektroninė leidinio versija prieinama čia).
Pranešėjos teigimu, šiuo leidiniu visų pirma siekiama suteikti mokytojams ir kitiems su jaunimu dirbantiems žmonėms žinių, padėsiančių kovoti prieš smurtą mokymosi aplinkoje. Lietuvoje ruošiant būsimuosius mokytojus LGBT* tema nėra niekaip įtraukta į mokymo programą. Patyčios dėl lytinės orientacijos taip pat neįtrauktos ir į patyčių prevencijos švietimo ir mokslo įstaigose programas. Tačiau ar galimas efektyvus atsakas homofobinėms patyčioms, jei nežinoma, kas tai yra?
Aštuoni iš dešimties tyrime dalyvavusių homoseksualių ar biseksualių jaunuolių atskleidė patyrę homofobines patyčias ar pastebėję, jog tyčiojamasi iš stereotipinio socialinės lyties įvaizdžio neatitinkančių mokyklos bendruomenės narių. Psichologė pabrėžė, jog mokytojai nepastebi homofobinių patyčių problemos, arba ją tiesiog ignoruoja. Nereaguodami į homofobiškas replikas, mokytojai palaiko, o kartais net paskatina patyčių plitimą.
K. Gasinskos atlikto tyrimo duomenimis, vos dešimtadalis mokytojų Lietuvoje pripažįsta tapę patyčių dėl lytinės orientacijos liudininkais (štai Jungtinėje Karalystėje jas pastebi devyni iš dešimties mokytojų), o daugiau kaip pusė jų yra įsitikinę, jog šių patyčių problemos apskritai nėra. Tik penktadalis mokytojų mano, kad mokiniai turi teisę mokykloje jaustis pakankamai saugiai, kad galėtų atskleisti savo lytinę orientaciją.
Nenuostabu, jog toks mokytojų požiūris neleidžia didelei daliai homoseksualių ar biseksualių mokinių mokykloje jaustis saugiai – moksleiviai nesijaučia turintys teisę pranešti apie patirtas patyčias ar atskleisti savo lytinę orientaciją. Homofobinės patyčios iš kitų patyčių išsiskiria ir tuo, kad dažniausiai jaunas žmogus neranda paramos ne tik mokykloje, bet ir savo šeimoje. Negalintys atsiverti jaunuoliai jaučiasi dar vienišesni, dar labiau nesuprasti ir net penkis kartus dažniau mąsto apie savižudybę.
Todėl nenuostabu, jog daugelis mokinių tiki, kad apsiginti nuo šio pobūdžio patyčių gali tik patys. Beveik pusė tyrime dalyvavusių jaunuolių patyčių atveju pagalbos pirmiausiai kreiptųsi į draugus. Renginio metu organizacijos „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis akcentavo, jog LGBT* jaunuoliai vis dažniau kreipiasi pagalbos telefonu (8 800 28888) į emocinės paramos linijos savanorius. Pasak P. Skruibio, LGBT* savanorių atvirumas ir viešumas teigiamai veikia visą organizacijos bendruomenę. Tuo pat metu LGBT* asmenų buvimas organizacijoje leidžia geriau suprasti ir skambinančiųjų problemas.
Įsitikinę, jog psichologinė pagalba jaunimui yra savita ir reikalauja specialaus pasiruošimo, „Jaunimo linijos“ savanoriai organizacijoje įkūrė LGBT* paramos grupę. Organizacijos savanoriai mokymų metu yra supažindinami su LGBT* asmenų patiriama diskriminacija, patyčiomis dėl lytinės orientacijos bei dalyvauja mokymuose, kaip konsultuoti LGBT* jaunuolius.
Asociacija LGL primena, kad jaunų homoseksualių ir biseksualių asmenų poreikiai mokyklos aplinkoje yra lygiai tokie patys, kaip ir kitų bendramokslių: jie nori jaustis saugiai, nebūti diskriminuojami dėl to, kokie yra, bei turėti galimybę siekti užsibrėžtų tikslų mokslo srityje. Nuolat bendraudami su jaunimu, mokytojai pirmieji gali pastebėti patyčias mokykloje, todėl privalo tinkamai į jas reaguoti.
Net ir vienam mokytojui pakeitus savo elgesį bei reakciją į homofobines patyčias, gali pagerėti visos mokyklos atmosfera. Tačiau siekiant ilgalaikio ir patvaraus problemos sprendimo, būtina į kovą su patyčiomis įtraukti visą mokyklos bendruomenę. Prie to prisidėti gali konkrečių ir aiškių mokyklos taisyklių bei strategijų sukūrimas ir nuoseklus jų įgyvendinimas.
Apie asociacijos LGL leidinį „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“ taip pat rašė naujienų portalas 15min.lt.
Renginys organizuotas pagal Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje remiamą projektą „Link praktinio LGBT* teisių įgyvendinimo Lietuvoje“.
