Vladimiras Simonko: po kiekvieno „Baltic Pride“ Vilnius tampa vis atviresnis LGBT+ bendruomenei

Ruošiantis tradiciniam Vilniaus festivaliui „Baltic Pride“, kuris į sostinę grįžta birželio 1–5 dienomis, festivalį organizuojančios Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko pasakoja, ko per „Baltic Pride 2022“ gali tikėtis vilniečiai ir miesto svečiai. LGL vadovas taip pat atskleidžia, kodėl Vilnius užima ypatingą vietą jo širdyje.

Kaip apibūdintumėte Vilnių kaip miestą gyventi? Kaip manote, kuo Vilnius panašus ar skiriasi nuo kitų Lietuvos ir Europos miestų?

Vilnius pastaraisiais metais sparčiai žengia į priekį. Turime pripažinti, kad LGBT+ žmonių socialinio gyvenimo kokybė, lygių galimybių užtikrinimas, viešųjų erdvių įtraukumas Vilniuje auga ir Lietuvos sostinėje vyrauja draugiška LGBT+ žmonėms atmosfera. Vilnius turi daug potencialo tapti miestu, kuriame galima saugiai gyventi visiems. Teigiamoms tendencijoms išliekant, artimoje ateityje galėsime didžiuotis gyvendami draugiškame LGBT+ bendruomenei mieste.

Noriu, kad Vilniuje atsirastų kuo daugiau kavinių, kur LGBT bendruomenės nariai galėtų susitikti, pavakarieniauti, socializuotis ir jaustis kaip namuose, galėtų neslėpti savo seksualinės orientacijos. Dar turime daug dirbti šiuo klausimu su  visa LGBT+ bendruomene, kuri pati turi parodyti, kad jai reikia tokių vietų, o visuomenė turi suprasti mūsų lūkesčius.

Pasidalinkite savo mėgstamais Vilniaus dalykais. Mėgstamiausias rajonas, vieta, kavinė, o galbūt galerija, teatras, muzikos klubas ar mėgstamas atlikėjas?

Puikių vietų Vilniuje yra daug, bet mane labiausiai žavi Užupis. Tai – unikali, savita ir autentiška erdvė, kurioje gali susiformuoti tam tikros LGBT+ draugiškos vietos, kur būtų galima gražiai ir jaukiai praleisti laiką. Vis dėlto, nėra daug vietų, kurios atvirai deklaruotų esančios LGBT+ draugiškos. Tačiau manau, kad tai tik laiko klausimas. Anksčiau ar vėliau kavinės ir restoranai supras, kad galbūt atėjo laikas praplėsti savo klientų ratą.

Man visuomet patiko ir vis dar patinka atsinaujinęs „Neringos“ restoranas. Šis restoranas išlaiko savo misiją būti atviras visiems.

Nuo 1993 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo galima sutikti nemažai LGBT+ bendruomenės narių. Tikiuosi, kad šis teatras ir liko atviras visiems. Šiais laikais visi teatrai yra pakankamai draugiški LGBT+ asmenims, kadangi daug atlikėjų, režisierių neslepia savo seksualinės orientacijos. Mes pradedame suprasti, kad kultūra Vilniuje kuriama taip pat ir LGBT+ asmenų.

Kalbant apie klubus, ko gero esu senamadiškas ir turiu įprotį linksmintis ten, kur galiu jaustis saugiai. Tokia vieta yra „SOHO“ klubas, kuris yra skirtas LGBT+ asmenims ir jų draugams.

Esu didelis Jazzu gerbėjas. Didžiuojuosi, kad turime šią unikalią atlikėją, kuri yra atvira ir draugiška LGBT+ bendruomenei. Ji – geras pavyzdys Lietuvos muzikos atlikėjams, kaip galima tapti LGBT+ bendruomenės sąjungininke.

Daug metų esate aktyvus Vilniaus LGBT+ bendruomenės narys, kovotojas už lygias teises. Kaip galėtumėte apibūdinti Vilniaus LGBT+ bendruomenę?

SIG-55872 - VladimirEsu ukrainietis, bet gimiau Kaune, studijavau Sankt Peterburge, o po studijų grįžau į Vilnių. Nuoširdžiai sakau, kad labai džiaugiuosi, kad pasilikau Vilniuje. Vilnius yra mano miestas. Žaviuosi jo grožiu, unikalumu, kompaktiškumu, patogumu ir žalumu. Stebiu kaip jis keičiasi, o keičiasi jis į gerąją pusę. Kaip LGBT+ bendruomenės atstovas matau, kaip mūsų bendruomenė auga kartu su Vilniumi.

Esu progreso Vilniuje liudininkas. Mano atskaitos taškas yra „Baltic Pride“, kadangi esu vienas šio festivalio organizatorių. Pamenu „Baltic Pride“ eitynes Vilniuje 2010 metais. Niekada nepamiršiu šių eitynių prie Baltojo tilto. Kilo tiek daug iššūkių ir buvo nelengva šį projektą įgyvendinti. Tačiau be 2010 metų „Baltic Pride“ eitynių, nebūtų buvę ir „Baltic Pride“ eitynių sėkmės 2019 metais.

2010 metais eitynėse žygiavo apie 200 aktyvistų, kuriuos pasitiko įniršusi 2000 žmonių minia. 2019 metais „Baltic Pride“ eitynėse žygiavo 10000 dalyvių. LGBT+ bendruomenė tampa matoma mūsų visuomenėje. LGBT+ jaunuoliai vis anksčiau pradeda gyventi atvirą LGBT+ žmogaus gyvenimą. Vardan to mes kovojame ir dirbame.

Į Vilnių gyventi ir dirbti atvyksta nemažai LGBT+ bendruomenės atstovų iš kitų Lietuvos miestų. Kaip manote, kodėl?

Man įstrigo viena atlikėjo Morrissey daina, kurioje jis sako, kad geriausia, ką galima padaryti mažame mieste, tai – iš jo išvykti. Jei LGBT+ bendruomenės narys nesijaučia gerai savo nedideliame mieste, nuoširdžiai jam linkiu nedvejoti ir vykti į didesnį miestą. Lietuvoje toks miestas yra Vilnius. Atvykite ir atraskite save šiame dideliame ir LGBT+ draugiškame mieste. Šiuo klausimu Vilnius turi labai didelį pranašumą prieš kitus Lietuvos miestus.

Ką ir kodėl pakviestumėte atvykti į šiais metais Vilniuje vyksiantį „Baltic Pride“ festivalį?

GMA_0854_RE (1)Tai – unikali galimybė visai mūsų bendruomenei susiburti kartu. „Baltic Pride“ jau yra tradicinis Vilnius festivalis, į kurį atvyksta daug svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio. Tai leidžia mums užmegzti naujas pažintis ir susitikti senai matytus draugus. Kadangi „Baltic Pride“ Vilniuje vyksta kartą per trejus metus, būtų gėda nepasiimti atostogų ar išeiginių, neatvykti į Vilnių ir nežygiuoti mūsų tradiciniu maršrutu, kuris šį kartą bus net ilgesnis.

Atskleisiu mažytę paslaptį: muzikos bus tris kartus daugiau. Visiems palinkėsiu jau dabar pagalvoti apie aprangą ir atributiką. Galbūt verta pasisiūti įdomų kostiumą?

Nepamirškite, kad eitynių pabaigą vainikuos didžiulis koncertas prie Baltojo tilto. Jūsų laukia puikus šou, kuriame dalyvaus divos iš Vakarų: LaDiva Live, Catherine d’Oex ir Leona Winter. Atskleidžiau svečius iš užsienio, bet „vyšnaites ant torto“ paliksiu intrigai. „Baltic Pride“ suteikia mums unikalią galimybę pasidžiaugti kartu.

Ypatingai džiaugiuosi, kad Vilniaus miestas tapo vienu iš pagrindinių „Baltic Pride“ festivalio partnerių. Į Vilniuje vyksiantį „Baltic Pride“ atvyks nemažai delegacijų iš kitų miestų ir šalių: Stokholmo, Oslo merės, La Ronge miestelio Kanadoje meras. „Baltic Pride“ dalyvaus ir Vilniaus miesto meras.

Taip pat „Baltic Pride“ šiemet pirmą kartą bendradarbiauja su „Kablys + Kultūra“, kuriame birželio 2 dieną vyks „Pasididžiavimo balsai/Pride Voices“ renginys, kurį režisuos Gytis Ivanauskas. Šioje LGBT+ draugiškoje erdvėje mūsų bendruomenė visą „Baltic Pride“ savaitę galės socializuotis, mėgautis patiekalais ir gėrimais terasoje, o birželio 5 dieną dalyvauti programą uždarančiuose vėlyvuosiuose pusryčiuose.

Visa tai rodo, kad „Baltic Pride“ auga ir sulaukia vis didesnės sėkmės. Neabejoju, kad po „Baltic Pride“ tarptautinėje erdvėje Vilnius sulauks daugelio komplimentų.

Projektą „Baltic Pride 2022“ komunikacijos kampanija“ finansuoja Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė.

Projektą „Baltic Pride 2022“ komunikacijos kampanija“ finansuoja Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės finansuojamą projektą „Baltic Pride 2022“ komunikacijos kampanija“.