Vilniuje viešėsianti Maltos Vyriausybės atstovė: „Išplečiant šeimos apibrėžimą, visuomenė tampa įtraukesnė ir teisingesnė“

Gruodžio 10 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume dalyvausianti Maltos Europos reikalų ir lygybės ministerijos Žmogaus teisių ir integracijos direktorato SOGIGESC skyriaus vedėja Gabriella Calleja įsitikinusi, kad šalyje įtvirtinta lygybė teigiamai veikia visus visuomenės narius.

Nuo 2013 metų Malta dramatiškai transformavo savo įvaizdį LGBTI teisių užtikrinimo srityje. Šioje šalyje buvo priimti civilinės sąjungos ir kohabitacijos įstatymų projektai bei pagrindines translyčių ir interseksualių asmenų teises įtvirtinantys įstatymai. Malta tapo pirmąja pasaulio valstybe, priėmusia interseksualių žmonių teises ginantį įstatymą bei uždraudusia žalingas homoseksualių asmenų „gydymo“ praktikas. 2018 metų liepą Maltos Parlamentas didžiąja balsų dauguma nubalsavo už tos pačios lyties santuokos įteisinimą.

Šiame interviu Maltos Europos reikalų ir lygybės ministerijos Žmogaus teisių ir integracijos direktorato SOGIGESC skyriaus vedėja Gabriella Calleja pamėgins paaiškinti Maltos fenomeną ir papasakos apie tai, kaip katalikiška Malta ėmė remti LGBTI žmogaus teisių užtikrinimą.

– Pasaulis su susižavėjimu stebėjo kai Malta tapo LGBTI žmogaus teisių įtvirtinimo lydere Europoje. Ar galėtumėte pabandyti paaiškinti Maltos fenomeno priežastis? Kaip Maltai pavyko taip greitai atsidurti pirmoje tarptautinės LGBTI organizacijos „ILGA-Europe“ „Vaivorykštės žemėlapio“ vietoje?

– Spartūs su LGBTIQ asmenų lygybe susiję teisinės ir politinės sistemos pokyčiai Maltoje yra stiprios pilietinės visuomenės ir politinės valios rezultatas. Be LGBTIQ žmogaus teisių judėjimo, kuris padėtų didinti informuotumą ir pasisakytų už pokyčius, ir politikų, norinčių įgyvendinti LGBTIQ lygybės darbotvarkę, net tada, kai jie nesulaukė daugumos palaikymo, pokyčiai nebūtų buvę įmanomi.

– Kaip ir Lietuvoje, Maltoje Katalikų Bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį. Kokiais argumentais galima bandyti paskatinti dialogą su konservatyviąja visuomenės dalimi, siekiant užtikrinti LGBTI žmogaus teises?

– Svarbiausias LGBTIQ judėjimo ir vyskupų dialogas užsimezgė dėl religingų LGBTIQ žmonių ir LGBTIQ vaikų tėvų bei jų religinių lyderių pastangų. Būtent jų pastangos padėjo nutiesti tiltą tarp LGBTIQ bendruomenės ir Katalikų bažnyčios vadovų. Jie norėjo papasakoti savo istorijas kaip LGBTIQ žmonės, kuriems taip pat labai svarbus tikėjimas. LGBTIQ žmonės ir jų artimieji taip pat pakvietė nemažai žinomų teologų, tokių kaip Jamesas Alisonas ir Jeannine Gramick, kurie galėtų kalbėti apie abi šias tapatybes.

– Šiuo metu Lietuvoje teisiškai nepripažįstama nei lytinė tapatybė, nei tos pačios lyties porų santykiai. Ką galėtumėte patarti LGBTI žmogaus teisių užtikrinimo srityje atsiliekančiai Lietuvos Vyriausybei?

– Aš sakyčiau, kad kai šalis suteikia vienodas teises visiems savo piliečiams, naudos turi visa visuomenė. Teisinis lytinės tapatybės pripažinimas, pagrįstas laisvu asmens apsisprendimu, yra reikalingas ir niekam nekenkia. Kita vertus, dėl pagrindinių žmogaus teisių neužtikrinimo translyčiai asmenys tampa pažeidžiami diskriminacijos ir smurto. Tuo pačiu būdu teisinis įvairių šeimos formų pripažinimas tik padeda pripažinti tai, kas jau egzistuoja. Žmonės nenustos mylėti vienas kito ar trokšti tapti tėvais, nes įstatymai nepripažįsta jų santykių ar šeimos. Išplečiant šeimos apibrėžimą, visuomenė tampa įtraukesnė ir teisingesnė.

– Kokia jūsų kaip Maltos Europos reikalų ir lygybės ministerijos Žmogaus teisių ir integracijos direktorato SOGIGESC skyriaus vedėjos pagrindinė misija?

– Mano vaidmuo yra užtikrinti vyriausybės LGBTIQ lygybės strategijos ir 2018–2022 metų veiksmų plano įgyvendinimą. Mes tai darome bendradarbiaudami su daugeliu kitų ministerijų ir departamentų bei paslaugų teikėjų privačiame sektoriuje, siekdami užtikrinti LGBTIQ lygybės integravimą į visas gyvenimo sritis.

– Ar galėtumėte plačiau papasakoti mūsų skaitytojams apie savo, kaip Maltos LGBTIQ teisių judėjimo koordinatorės, patirtį nuo 2007 iki 2018 m.? Kuo skyrėsi jūsų, kaip LGBTI žmogaus teisių gynėjos, darbas nevyriausybinėje organizacijoje ir Maltos vyriausybėje?

– Pilietinės visuomenės vaidmuo – siekti organizacijos misijos, vizijos ir tikslų įgyvendinimo, didinti informuotumą ir palaikyti pokyčius. Kaip Maltos LGBTIQ teisių judėjimo koordinatorė stengiausi mūsų pastangas nukreipti teisinga linkme ir išlaikyti LGBTIQ lygybės klausimus politinėje darbotvarkėje. Nors būdama vyriausybės pareigūne galiu naudotis žiniomis ir patirtimi, kurią įgijau kaip aktyvistė, mano pagrindinė užduotis šiandien yra plėtoti ir įgyvendinti vyriausybės politiką.

– 2011–2014 m. buvote tarptautinės LGBTI organizacijos „ILGA-Europe“ valdybos pirmininkė. Ko išmokote iš LGBTI teisių aktyvizmo Europos lygmeniu? Ko kitos Europos šalys galėtų pasimokyti iš Maltos?

– Pirmaisiais mano, kaip LGBTI žmogaus teisių aktyvistės, veiklos metais buvo labai svarbu būti Europos LGBTIQ žmogaus teisių judėjimo dalimi. Daug sužinojome pasidalydami gerąja patirtimi ir mokydamiesi iš kitų LGBTIQ organizacijų visoje Europoje patirties. Dalyvavimas konferencijose ir pažintiniuose vizituose padėjo mums augti kaip judėjimui ir būti strategiškesniems. Laikui bėgant mes tapome pavyzdžiu ir dalinomės savo patirtimi su kitais. Tai, kas veikia vienoje šalyje, gali neveikti kitoje. Tačiau aiškios žinios, ko norima pasiekti, atkaklumas ir pasinaudojimas galimybėmis, kai jos atsiranda, yra trys bendrosios pamokos, kurias galima pritaikyti bet kur.

– Dalyvavote šių metų vasarą Vilniuje vykusiose „Baltic Pride 2019“ eitynėse „Už lygybę!“. Kokie įspūdžiai liko iš jūsų vizito Lietuvoje?

– Pirmą kartą Lietuvoje viešėjau 2007 metais dalyvaudama „ILGA-Europe“ konferencijoje ir buvau sužavėta, kaip per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė Lietuvos visuomenė. Ji tapo atviresnė ir įtraukesnė. „Baltic Pride“ dalyvavo daug jaunų žmonių. Tai geras ženklas, suteikiantis vilties ateičiai.

ESFA-logo-300x1681-300x168Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.