Vienalytės poros: keli argumentai už santuokos lygybę

Diskusija apie tos pačios lyties partnerių santuokų ar partnerysčių įteisinimą yra glaudžiai susijusi su šeimos sąvokos apibrėžimu. Didžioji dalis mūsų visuomenės yra įsitikinusi, jog santuoka turėtų būti sudaroma tik tarp vyro ir moters. Net ir tuo atveju, kai žmonės iš esmės ir būtų linkę pritarti tos pačios lyties partnerystėms, dauguma iš jų tvirtai laikosi nuomonės, jog santuokos institutas turėtų būti išimtinai „rezervuotas“ heteroseksualioms poroms. Kita vertus, pasaulyje ir Europoje pastebima tendencija, kai teisė į santuoką užtikrinama be išimties visiems individams vienodai, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos. Nepaisant klausimo kontraversiškumo, konstruktyvus dialogas tarp oponentų praktiškai neegzistuoja. Homofobiški politikai dažnai naudojasi tos pačios lyties santuokų/partnerysčių klausimu, siekdami susikrauti „politinio kapitalo“ taškų. Kita vertus, konstruktyvi diskusija leistų identifikuoti tikrąją klausimo esmę ir atskleistų, jog egzistuoja įtikinančių argumentų dėl tos pačios lyties santuokų/partnerysčių įteisinimo.

10. Lygiateisiškumas

• Santuoka yra žmogaus teisė, priklausanti kiekvienam individui, nepaisant jo seksualinės orientacijos. Teisė susituokti su žmogumi, kurį myli ir kuriam nori įsipareigoti visam likusiam gyvenimui, yra universali.

• Draudimas tuoktis tos pačios lyties poroms savo esme gali būti palygintas su draudimu moterims dalyvauti rinkimuose.

• Pažymėtina, jog tos pačios lyties partnerystės savo esme neprilygsta tos pačios lyties santuokoms. Teigti, jog šios institucijos yra „skirtingos, tačiau lygios“, savo esme primena situaciją JAV, kai juodaodžiai amerikiečiai buvo verčiami naudotis atskirais traukinių vagonais ar vaikščioti skirtingomis gatvėmis nei baltaodžiai.

9. Ekonominiai klausimai

• Tos pačios lyties poros nori tuoktis dėl tų pačių priežasčių kaip ir heteroseksualios poros, t.y. dėl ekonominio saugumo, kurį laiduoja santuokos institutas. Susituokusioms poroms prieinamos konkrečios ekonominės garantijos (pvz., mokestinės lengvatos, socialinio draudimo išmokos, sveikatos apsaugos sistemos garantijos ir paveldėjimo pirmumo teisė). Tos pačios lyties poros negali naudotis šiomis lengvatomis ir tokia situacija yra diskriminuojanti.

• Argumentas, jog šią situaciją galima reguliuoti privatinės teisės priemonėmis (pvz., su notaro pagalba sudarant dvišalę sutartį), nėra išsamus. Toks reikalavimas ne tik sukurtų papildomų kaštų tos pačios lyties poroms, bet ir nespręstų kai kurių klausimų, kuriuos labai aiškiai apibrėžia santuokos institutas (pvz., dėl paveldėjimo mokesčių netaikymo)

8. Teisiniai klausimai

• Jei vieno iš tos pačios lyties partnerių sveikatos būklė taptų kritiška, kitas partneris teoriškai negalėtų priimti jokių sprendimų dėl neegzistuojančio sutuoktinio ar šeimos nario statuso.

• Tokiu atveju reikalingas atskiras notaro patvirtintas susitarimas tarp partnerių, kuris, kaip jau minėta aukščiau, yra diskriminacinio pobūdžio.

7. Santuoka ir meilė

• Dažniausiai poros tuokiasi ne dėl teisinių ar ekonominių lūkesčių, bet paprasčiausiai todėl, jog partneriai myli vienas kitą. Draudimas tos pačios poroms viešai deklaruoti savo meilę ir pasiryžimą įsipareigojimą vienas kitam gali būti traktuojamas kaip saviraiškos laisvės suvaržymas. Tos pačios lyties poros myli vienas kitą lygiai taip pat kaip ir heteroseksualios poros.

6. Santuoka skatina įsipareigoti

• Leidimas tuoktis tos pačios lyties poroms iš tiesų tik sustiprintų santuokos institutą. Susituokti norintys partneriai nori įsipareigoti vienas kitam, t.y. būti ištikimi bei rūpintis vienas kitu tiek finansiškai, tiek emociškai. Nėra skirtumo, ar kalbame apie tos pačios ar skirtingų lyčių poras – santuoka siekiami tikslai yra identiški. Todėl leidimas tuoktis kuo daugiau žmonių nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos tik sustiprintų santuokos institutą bei visuomenės audinį.

5. Santuoka kaip sąžinės laisvės išraiška

• Šiandien valstybė civiline prasme pripažįsta kai kurių konfesijų religines santuokas. Jei teigsime, jog religine prasme santuoka yra sudaroma tik tarp vyro ir moters, tai, taikant tą pačią argumentavimo logiką, galime teigti, jog valstybė turėtų pripažinti tik katalikiškas (o ne, pvz., protestantiškas) santuokas. Tos pačios lyties poroms turėtų būti užtikrinta teisė į civilines santuokas, nes Lietuvoje nėra valstybinės religijos ar religiniais kanonais pagrįsto universalaus „šeimos“ sąvokos apibrėžimo.

• Pažymėtina, kad kai kurios krikščioniškos religinės bendruomenės be mažiausios abejonės pripažįsta tos pačios lyties partnerių teisę į šeimos gyvenimą.

4. Homoseksualumas kaip žmogaus tapatybės dalis

• Lietuvoje homoseksualumas dekriminalizuotas dar 1993 m.

• Dauguma mokslininkų laikosi nuomonės, jog homoseksualumas yra genetiškai determinuotas. Kitais žodžiais tariant, homseksualūs asmenys „pasirenka“ būti homoseksuliais lygiai ta pačia apimtimi, kaip heterseksualūs asmenys „pasirenka“ būti heteroseksualiais.

• Draudimas tuoktis tos pačios lyties poroms gali būti laikomas diskriminacija dėl asmeninių charakteristikų ir savo esme galėtų būti palygintas draudimui tuoktis kairiarankiams ar rudaplaukiams.

3. Tos pačios lyties santuokos ir teisė įsivaikinti

Tos pačios lyties santuokų ar partnerysčių įteisinimas dažnai tapatinamas su teise tos pačios lyties poroms įsivaikinti. Tačiau tai yra atskiras klausimas, reikalingas išsamios diskusijos visuomenėje.

Šiandien nėra jokių mokslinių įrodymų ar tyrimų apie tai, jog tos pačios lyties partnerių šeimoje augęs vaikas skirsis nuo heteroseksualiose šeimose augusių bendraamžių. Dažnai naudojamą argumentą, jog tos pačios lyties šeimose augę vaikai bus homoseksualūs galima apversti aukštyn kojomis paklausiant, kodėl ne visi skirtingų lyčių šeimose augę vaikai tampa heterseksualūs.

2. Tos pačios lyties santuokos niekam nedaro žalos

Santuoka visada buvo ir visada išliks susitarimu tarp dviejų asmenų. Todėl klausimas, kurie du konkretūs asmenys tuokiasi, neturi jokių platesnio pobūdžio implikacijų. Visuomenei neturėtų rūpėti, kurie du konkretūs asmenys pasirenka susituokti vienas su kitu. Tiesą pasakius, tos pačios lyties santuokos tik sustiprintų santuokos institutą dėl aukščiau išvardytų priežasčių.

Grėsmėmis santuokos institutui turėtų būti laikomos didelis skyrybų skaičius, smurtas šeimoje ar neištikimybė, o ne tos pačios lyties santuokos.

1. Kiekvienas žmogus nusipelno pagarbos

Kiekvienas individas “įgyja” prigimtines teises gimdamas ir dominuojanti dauguma neturi jokios prerogatyvos nurodinėti, kas gali šiomis teisėmis naudotis, o kas ne. Dėl šios priežasties teisė į santuoka turi būti garantuojama visiems individams be išimties tol, kol naudojimasis šia teise yra paremtas abipuse pagarba, laisvu sutikimu, įsipareigojimu bei pasiryžimu rūpintis vienas kitu tiek finansiškai, tiek emociškai.

***

Santuoka visų pirmiausi turėtų būti traktuojama kaip institucija, skirta išreikšti partnerių meilę ir įsipareigojimą vienas kitam bei leidžianti teisiškai įforminti dviejų žmonių santykius. Santuoka siekiama puoselėti šeimos vertybes bei suteikti finansinio stabilumo. Tos pačios lyties santuokos nekeičia santuokos instituto esmės, o tik jį sustiprina. Todėl LGL ir toliau aktyviai dirbs teisės į šeimos gyvenimo gerbimą tos pačios lyties poroms srityje. IT GETS BETTER!

P.S Daugiau Joanos darbų galite rasti adresu joanaestrela.tumblr.com