EP patvirtintoje ataskaitoje (500 balsų už, 46 prieš, 24 susilaikė) pažymima, jog nemažai ES šalių dar tinkamai neperkėlė į savo teisę visų galiojančių ES teisės nuostatų – pavyzdžiui, dėl tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos, taip pat priekabiavimo ir įrodinėjimo pareigos. Valstybės raginamos „kuo greičiau į nacionalinę teisę perkelti visus antidiskriminacinius įstatymus“. Tuo tarpu Europos Komisija raginama „ištirti ne tik įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų turinį, bet ir jų veiksmingumą“.
Šalims siūloma plėsti už lygybės principo taikymą atsakingų institucijų kompetenciją, kad jos kovotų su visų rūšių diskriminacija. EP nariai pažymi, kad šios institucijos turi veikti „nepriklausomai nuo vyriausybės“.
„Nors jose veikia specializuotos kovos su diskriminacija ir lygių galimybių institucijos, daugelyje valstybių narių registruojamų skundų skaičius lieka nedidelis“, – sakoma ataskaitoje. EP taip pat pažymi, jog „įstatymai veiksmingi tik tuomet, kai piliečiai informuoti apie savo teises ir turi galimybę kreiptis į teismus“.
Valstybės raginamos nuolat rinkti ir teikti Europos Komisijai patikimus duomenis apie diskriminaciją, ypač susijusią su darbo santykiais. Didžiausią dėmesį, europarlamentarų manymu, reikia skirti nelegaliam, nedeklaruojamam, menkai apmokamam ir neapdraustam darbui. Europos Komisijai siūloma atidžiau stebėti „pridengtą diskriminaciją“ darbe. Savo ruožtu deputatai ragina „labai apdairiai tvarkyti duomenis, susijusius su rasine ir etnine priklausomybe“, kad jie nesukurtų pagrindo diskriminavimui.
Parlamentas „mano, kad romų bendruomenei, taip pat kitomis pripažintoms etninėms bendruomenėms reikia ypatingos socialinės apsaugos, ypač po [ES] plėtros, nes jų išnaudojimo, diskriminacijos ir atskirties problemos dar paaštrėjo“. EP nariai pažymi, kad sveikatos apsaugos paslaugos turi „būti prieinamos net labiausiai atskirtoms bendruomenėms“. Jie siūlo rengti mokymo kursus sveikatos apsaugos darbuotojams, „siekiant pakeisti išankstinę nepalankią jų nuomonę“.
EP rekomenduoja valstybėms „tinkamai aprūpinti ištekliais“ nevyriausybines organizacijas, kurios informuoja piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminacijos aukoms, bei suteikti joms daugiau įgaliojimų. Europarlamentarai taip pat pažymi, jog „nukentėjusiems dėl diskriminacijos asmenims reikėtų padėti teismo proceso metu“, kad ieškiniai būtų nagrinėjami be mokesčio tais atvejais, kai ieškovai neturi galimybių sumokėti. Savo ruožtu deputatai ragina valstybes „daugiau svarbos teikti diskriminacijos įrodymams“.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Justas Vincas Paleckis (Socialistų frakcija) teigė: „Dar labai daug reikia nuveikti, kad rasinės lygybės ir užimtumo lygybės direktyvos būtų tinkamai įgyvendintos. Žmonės ES valstybėse, ypač naujosiose, vis dar nežino savo teisių, jiems trūksta laiko ar tiesiog neįmanoma finansiškai pareikšti ieškinį. Daugelyje šalių nukentėję žmonės neturi galimybės įgalioti ginti jų kolektyvines teises pajėgesnėms asociacijoms. Sunku rinkti duomenis opiais klausimais, kurių galėtų prireikti siekiant nustatyti netiesioginę diskriminaciją arba įvertinti diskriminacijos mastą visuomenėje. Todėl Europos Komisija klumpa stebėdama direktyvų įgyvendinimą bei nustatydama prastos padėties priežastis.“ Deputatas siūlė daugiau išteklių skirti nevyriausybinėms organizacijoms, kurios informuoja piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminacijos aukoms. „Svarbus ir žiniasklaidos vaidmuo“, – pažymėjo J.V. Paleckis. Prelegentas savo ruožtu pasiūlė europarlamentarų biuruose teikti nemokamas pirmines teisines konsultacijas apie diskriminaciją draudžiančius teisės aktus ir žalos atlyginimo galimybę.
