2014 metų spalio 28 dieną Europos Sąjungos Tarybos būstinėje Briuselyje vyko konferencija „Įveikti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės: tolesni ES ir valstybių narių politikos formavimo žingsniai“. ES Tarybai pirmininkaujančios Italijos, ES Pagrindinių teisių agentūros (PTA) bei ES Tarybos generalinio sekretoriato organizuoto specialaus susitikimo dėmesio centre atsidūrė LGBT* žmogaus teisių apsauga.

Konferencijoje dalyvavusio LGL valdybos nario Tomo Reves teiraujamės apie LGBT* asmenų padėties tendencijas Europos Sąjungoje.

Kuo konferencija Briuselyje tau buvo įdomi kaip LGBT* teisių aktyvistui?

Nesu politikas ar biurokratas, bet domiuosi LGBT* žmonių situacija Europos Sąjungoje. LGBT* teisių srityje dirbantiems nevyriausybininkams konferencija suteikė progą susirinkti aptarti bendrą situaciją ES bei galimus problemų sprendimo būdus.

Kokios nuotaikos dominavo pranešimuose? Ar ES Taryboje būta pozityvumo dėl žmogaus teisių?

Pagrindiniai konferencijos pranešėjai akcentavo, kad LGBT* asmenų situacija gerėja. Anot jų, šiuo metu situacija ES daug geresnė nei prieš penkerius metus. Tad vyravo pozityvus nusiteikimas. Vis dėlto, girdėjome daug skambių išsireiškimų, kurie po truputį jau tampa klišėmis: kad kiekvienas žmogus turi teisę būti laimingas ir mylėti, kad šios teisės turi būti gerbiamos. Žinoma, nė vienas konferencijos dalyvis to nekvestionavo.

Šią savaitę darbą pradėjo naujos sudėties Europos Komisija, tad buvo pabrėžiami jos įsipareigojimai ir toliau gerinti LGBT* asmenų padėtį ES. Visgi egzistuoja tam tikras jautrumas LGBT* klausimais. Pranešėjai pažymėjo, kad privalomo pobūdžio dokumentas, įpareigojantis visas ES nares užtikrinti LGBT* piliečių teises savo valstybėse šiuo metu neįmanomas. Todėl šiuo atveju svarbūs ir maži žingsneliai pozityvios pažangos link.

Kaip pranešėjų mintis priėmė konferencijos dalyviai?

Išsakyta pastaba dėl PTA atlikto tyrimo metodologijos – iš to paties IP adreso klausimyną galima buvo užpildyti kelis kartus, todėl neva nukentėjo tyrimo rezultatų patikimumas. Tačiau šie nuogąstavimai buvo nepagrįsti: jei LGBT* teisių priešininkai būtų siekę klaidinti tyrimą, jo rezultatai būtų buvę gerokai pozityvesni.

Ar konferencijoje buvo paminėtas Lietuvos kontekstas? Ką apie LGBT* žmonių gyvenimą mūsų šalyje byloja PTA tyrimų rezultatai?

Lietuvos vardas tiesiogiai nebuvo minimas, tačiau iš tam tikrų užuominų buvo galima spręsti, kad kalbama apie Lietuvos piliečių patiriamus sunkumus. Nesudėtinga suvokti, kuri valstybė turima omenyje, kai užsimenama, jog ES yra šalių, kur ribojama pozityvios informacijos apie LGBT* asmenis sklaida. Taip pat pabrėžta, kad net penkios ES šalys visiškai nepripažįsta lytinės tapatybės.

PTA atlikto LGBT* tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė LGBT* žmonių gyvena nuolatinėje baimėje: vidutiniškai 66 procentai LGBT* piliečių ES vengia viešumoje su partneriais laikytis už rankų, nes bijo, kad iš jų bus pasityčiota ar bus užpulti. Tai – iškalbingas faktas, atliepiantis bendrą LGBT* žmonių ES savijautą.