Švedijos užsienio reikalų ministerija paskelbė ataskaitą „Žmogaus teisės Lietuvoje 2006 metais“. Jos įžangoje akcentuojama, kad „ateityje reikėtų skirti ypatingą dėmesį, pavyzdžiui, diskriminavimo ir smurto atvejams moterų, romų ir HBT (homoseksualių, biseksualių ir transseksualių) asmenų atžvilgiu“.
Toliau pateikiame ataskaitos 17 skyriaus „Diskriminacija, susijusi su lytine orientacija arba lytine tapatybe“ tekstą (kalba netaisyta).
Lietuvos įstatymai dėl asmenų nediskriminavimo dėl jų lytinės orientacijos iš esmės suderinti su ES teisės aktais, o sąvoka „lytinė orientacija“ minima įstatymuose kaip pagrindas, suteikiantis apsaugą nuo diskriminacijos. Homoseksualūs ir transseksualūs (HBT grupių) asmenys patiria diskriminaciją visuomenėje. Homoseksualūs santykiai nėra laikomi nusikalstamais. Baudžiamasis kodeksas gina jautrių visuomenės grupių teises.
Yra priimtas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, užtikrinantis ir homoseksualių, biseksualių bei transseksualių (HBT) asmenų lygiateisiškumą darbe. HBT grupių asmenys gali kreiptis į lygių teisių ir galimybių kontrolierių.
Civiliniame kodekse santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters santykių įteisinimo institutas. Nepaisant to, kai kurie Seimo nariai mėgino inicijuoti į latviškuosius panašių įstatymų priėmimą, kuriuose homoseksualios santuokos yra vienareikšmiškai draudžiamos.
Lyties keitimas neleidžiamas. Vienas lytį pakeitęs Lietuvos pilietis, gydytas hormonais bei norintis visiškai pakeisti lytį, tačiau susidūręs su Lietuvos įstatymų kliūtimis, 2006 m. kreipėsi į Europos Sąjungos žmogaus teisių teismą. Šių metų rudenį plataus atgarsio susilaukė atvejis, kai vienas asmuo, kuriam užsienyje buvo atlikta lyties keitimo operacija, grįžtant į šalį, patyrė policijos patyčias, dėl šio atvejo šis asmuo taip pat ketina kreiptis į Žmogaus teisių teismą.
Lietuvoje vis dar nėra nacionalinio veiksmų plano kaip panaikinti HBT asmenų diskriminaciją visuomenėje bei kaip, šviečiant visuomenę, sumažinti jos nepakantumą. Nors Lietuvos vyriausybė vykdė intensyvias reformas siekdama sustiprinti ir apsaugoti žmogaus teises, HBT grupių padėtis tebelaikoma nepatenkinama. Lietuvos Gėjų lygos (LGL), aktyviausios Lietuvos homoseksualų organizacijos, duomenimis, atvirą „gėjų“ gyvenimą gyvena vos dešimt žmonių, o neigiamas požiūris į homoseksualius asmenis plačiai paplitęs visuomenėje. Ir nors šis skaičius atrodo perdėtas, jis, atrodo, atspindi šios visuomenės grupės savijautą visuomenės tarpe. Remiantis kitais duomenimis, 70 proc. visų homoseksualių asmenų slepia savo lytinę orientaciją.
ES EQUAL programos finansuojamo projekto „Saugūs ir atviri darbe“ (Open and safe at work) tinklalapyje Lietuva apibūdinama kaip labiausiai homofobiška šalis naujojoje Europoje. LGL nurodo, kad šalies politikai, baimindamiesi prarasti reputaciją, atsisako dalyvauti lygos rengiamose konferencijose ir seminaruose. Tarp LGL ir katalikų Bažnyčios nevyksta joks dialogas, nes LGL nuomone tai – beprasmiška. Homofobiškas požiūris į homoseksualius asmenis, LGL nuomone, jaučiamas ir sveikatos apsaugos bei švietimo įstaigose. Daugelis homoseksualių asmenų slepia savo lytinę orientaciją kontaktuose su sveikatos apsaugos darbuotojais būgštaudami, kad su jais bus blogiau elgiamasi ir siekdami išvengti patyčių. Siekdami išvengti atskirties, homoseksualai slepia savo lytinę orientaciją ir, pavyzdžiui, ieškodami būsto. LGL ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto duomenimis, neapykantos nusikaltimai HBT asmenų atžvilgiu yra dažni, tačiau jie retai arba beveik niekada nesulaukia teisinio persekiojimo.
2006 m. spalio mėnesį Seime buvo pateiktas pasiūlymas informaciją apie homoseksualumą laikyti žalinga mažamečiams ir užkirsti kelią tokios informacijos skleidimui, pavyzdžiui, bendrojo lavinimo mokymo programose.
Kaip atsakas į 2005 m. vasarą Rygoje vykusį „Gay pride“ festivalį, 2005 m. rudenį Vilniuje vyko demonstracija prieš „homoseksualizmo išplitimą“ ir prieš planuojamą gėjų festivalį Lietuvoje. Demonstraciją, kurią parėmė visos krikščioniškosios bendruomenės, susilaukė plataus žiniasklaidos dėmesio. Demonstracijoje galima buvo pamatyti ir katalikų kunigų, ir Baltosios valdžios grupuočių atstovų.
2006 m. pavasarį vienoje meno galerijoje šeimai skirtoje fotografijų parodoje buvo neleista eksponuoti fotografijų, kuriose buvo vaizduojami apsikabinę vyrai. Panašias fotografijas, kuriose buvo vaizduojamos lezbietės, eksponuoti buvo leista. Atsisakymas eksponuoti minėtas fotografijas buvo motyvuojamas tuo, kad tai pakenktų vaikams. Tai sukėlė diskusijas tarp Lygių teisių ir galimybių kontrolierės, kurios nuomone tai pažeidė šalies įstatymus, ir Vaikų teisių apsaugos kontrolierės, kurios įsitikinimu, homoseksualių vyrų fotografijos pažeidžia vaikų teises, nes formuoja „klaidingą šeimos modelio įsivaizdavimą“.
2006 m. vasarą grupė asmenų paprašė leidimo organizuoti „seksualinių mažumų“ paradą Klaipėdos miesto jubiliejinių renginių metu, miesto meras leidimą išduoti atsisakė. Vėliau paaiškėjo, kad šį prašymą suvaidino vienas vietinis laikraštis, siekdamas išsiaiškinti visuomenės toleranciją HBT grupių atžvilgiu.
2007 m. rudenį Lietuvoje vyks Tarptautinės lesbiečių ir gėjų organizacijos ILGA europinė konferencija.
