„Stonewall sukilimas“ – LGBT* bendruomenės teisių gynimo pradžia

Neseniai  daugiau nei 10 valstybių pripažino tos pačios lyties asmenų santuoką, tarp kurių buvo viena įtakingiausių pasaulio valstybių JAV. Tai sukėlė didelį homofobų nepasitenkinimą visame pasaulyje. LGBT* bendruomenei visais laikais teko susidurti su dideliais iššūkiais, kurie neapsiėjo be pažeminimo, smurto ir nepagarbos. Tačiau kada LGBT* bendruomenė pagaliau išdrįso nebesislėpti ir kovoti už savo teises? Atsakymas turi tikslią datą, vietą ir net valandą. 1969 metai, birželio 28 diena,  “Stonewall Inn” baras Greenwich rajonas Niujorke, 01: 20 ryto.

Minėtąją 1969 metų birželio 28-osios šeštadienio vakarą, policijos pareigūnai įžengė į „Stonewall Inn“ baro vidų. Keli patruliai liko budėti lauke. Tai nebuvo kažkuo išskirtinė procedūra, nes šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose policininkams buvo įprasta rinkti duomenis apie LGBT* asmenis. Surinkę informaciją, ją skelbdavo viešai, norėdami užtraukti gėdą žmonėms, kurie lankėsi gėjų baruose. Tiesa, į „juodąjį sąrašą“ patekti buvo labai lengva, nes policininkams užkliūdavo beveik bet koks elgesys, toks kaip tos paties lyties šnekučiavimasis, laikymasis už rankų, priešingos lyties drabužių dėvėjimas, apsikabinimai, ar tiesiog buvimas LGBT* bendruomenės bare reido metu.

Policijos pareigūnams įėjus į vidų, muzika bare buvo išjungta, o pagrindinės šviesos įjungtos. Tuo metu bare buvo apie 205 žmonių. Dalis lankytojų buvo sumišę, o kita dalis, supratę kas vyksta, mėgino bėgti pro tualeto langą, bet policija jiems užtvėrė kelią. Michael Fader, tuo metu buvęs bare atsimena: “Viskas vyko taip greitai, vos spėjome susigaudyti. Netikėtai atsiradę policijos pareigūnai liepė sustoti į eilę ir visiems pateikti asmens tapatybę įrodantį pažymėjimą”.

Vyko standartinė procedūra: išrikiuoti lankytojai, patikrintos jų tapatybės, moteriškai apsirengusius lankytojus policininkės nusivesdavo ir patikrindavo jų lytį, o visi moteriškai apsirengę asmenys buvo areštuojami. Tačiau neilgai trukus viskas pakrypo ne tokia linkme, kokia buvo įprasta policininkams reido metu. Apsirengę moterimis baro lankytojai nepakluso ir atsisakė eiti kartu su policininkėmis. Stovintys eilėje ryžosi nepateikti policininkams asmens dokumentų. Pareigūnai nusprendė visus nuvežti į policiją, o translyčius asmenis nuvedė į kambarį už baro.

Policija bare konfiskavo alkoholį, o neareštuotus lankytojus išleido. Tačiau šie neskubėjo skirstytis. Jie stoviniavo lauke ir laukė. Minia per keletą minučių išaugo iki 100-150 žmonių. Kuomet atvažiavo policijos furgonas, minia tylėjo. Policijai vedant vieną iš areštuotųjų, kažkas sušuko „Gėjai jėga!“, o netrukus pasigirdo JAV pilietinių teisių himnas “We Shall Overcome”. Staiga vienas policininkas pastūmė translytį asmenį, o pastarasis kirto jam atgal su rankinė per galvą. Į policijos furgoną pradėjo skrieti monetos, alaus buteliai, minioje pasklido gandas, kad bare sulaikyti lankytojai yra mušami.

Vienu metu policininkai vedė moterį su antrankiais, kuri priešinosi jiems iš visų jėgų. Liudininkų pasakojimu, policininkas su lazda trenkė jai per galvą, nes ji pasiskundė, kad antrankiai per stipriai užveržti. Begrūdant į mašiną moteris kreipėsi į stovinčią minią: „Vaikinai, kodėl nieko nedarot?“. Minia galutinai įsiuto ir tapo nebevaldoma – kilo muštynės.

Akmenys, plytos, šiukšlės, plytos– visa tai skriejo į pastato langus. Translytė Sylvia (Ray) Rivera prisimena : „Jūs mus laikėte visus tuos metus atmatomis? Ką gi. Dabar jūsų eilė!… Tai buvo geriausios mano gyvenimo akimirkos“.

Praėjus daugiau nei valandai po įsiplieskusių muštynių, atvyko policijos pastiprinimas. Suformavę falangą policininkai pamažu stūmė riaušininkus. Minia atvirai tyčiojosi iš policijos, o jų pasipiktinimas vis augo. Galiausiai po ilgai trukusių grumtynių, apie 4 valandą ryto gatvės jau buvo tuščios.

Daugelis negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. Tačiau, tai nebuvo pabaiga. Tiksliau, “Stonewall sukilimas” buvo LGBT* asmenų teisių gynimo pradžia. Tais pačiais metais, liepos mėnesį Niujorke susikūrė „Gėjų išlaisvinimo frontas“ (Gay Liberation Front, GLF), metų pabaigoje GLF tapo pastebimu didžiuosiuose miestuose ir universitetuose visoje šalyje. Panašios kovos už LGBT* asmenų teises organizacijos per porą metų įsikūrė viso pasaulio didžiuosiuose miestuose: Kanadoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse. Net ir Lietuvoje 2010 metais buvo surengtas pirmosios LGBT* bendruomenės eitynės.

Iki „Stonewall” riaušių, Amerikoje buvo manoma, jog homoseksualumas yra psichikos sutrikimas. Tačiau jau 1970 Amerikos Psichiatrų Organizacijoje prasidėjo svarstymai ir po trijų metų homoseksualumas buvo ištrintas iš sutrikimų sąrašo. Tai buvo didelis pasiekimas LGBT* bendruomenei.

Iki 1969 metų birželio 28 riaušių, LGBT* asmenys buvo nematomi. Negana to, jie buvo niekinami ir ignoruojami. Skirtingai nuo kitų diskriminuojamų grupių: afroamerikiečių, moterų, indėnų, žydų, ispanų, ar bet kurios kitos grupės, kuri kovojo už pagarbą ir lygias teises, LGBT* asmenys neturėjo fizinių ar kultūrinių požymių, kalbos ar dialekto, pagal kuriuos galėtų išsiskirti patys sau ar kitiems. Tačiau tąnakt viskas apsivertė aukštyn kojomis. Nuo tos nakties milijonams gėjų ir lesbiečių jų gyvenimas, požiūris į juos ir jų kultūrą ėmė sparčiai keistis. Žmonės neslėpdami savo seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės pasirodė viešumoje. Jie reikalavo pagarbos. Tai buvo šūvis, kurį išgirdo visas pasaulis. „Stonewall” sukilimas tapo LGBT* bendruomenės jėgos simboliu.

Laura Selenytė. Straipsnis publikuotas naujienų portale kaunozinios.lt. (Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt.)