Rusijos himnu – už seksualinių mažumų teises

„Be vaivorykštės spalvų pasaulis pilkas ir skurdus. Mes didžiuodamiesi remiame vaivorykštę Rusijoje“, – teigia švedų iniciatyvos „Gyvenk ir leisk mylėti“ organizatoriai. Stokholmo olimpiniame stadione rudenį susirinkę 2 tūkst. švedų, plaikstantis vaivorykštės vėliavoms, sugiedojo Rusijos himną, o likus savaitei iki olimpinių žaidynių atidarymo, renginio vaizdo įrašą paviešino internete.

Sovietų Sąjungos himno melodiją išlaikiusio Rusijos himno žodžius dainininkai skaitė iš didelių plakatų. Iniciatyva „Gyvenk ir leisk mylėti“ (Live And Let Love) švedai išreiškė paramą lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir translyčiams (LGBT) Rusijos žmonėms, reaguodami į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir 2013 m. priimtą įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ nepilnamečiams. Priėmus įstatymą pozityviai kalbėti bei platinti medžiagą apie homoseksualumą ir apie LGBT teises Rusijoje yra nelegalu. Toks įstatymas kai kuriose Rusijos federacijos dalyse galiojo jau anksčiau. 2012 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą, kad Riazanėje galiojęs įstatymas „prieš homoseksualizmo propagandą“ yra diskriminuojantis ir pažeidžiantis žmogaus saviraiškos laisvę.

Švedų choras –  ne vienintelė tarptautinė iniciatyva, kuria išreiškiama parama LGBT Rusijoje ir Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaujantiems homoseksualiems sportininkams.

Britų transliuotojas „Channel 4“ olimpinių žaidynių atidarymo dienos išvakarėse pakeitė savo logotipą į vaivorykštinį.

Kritiką Rusijos valdžiai išsakė garsūs pasaulio aktoriai, muzikantai, politikai. Žodžio laisvę ribojančius įstatymus atšaukti raginantį atvirą laišką pasirašė 200 garsių pasaulio rašytojų iš 30 šalių. Anksčiau skelbtas Nobelio premijos laureatų laiškas.

Tuo metu vaizdo įrašą su švedų giedamu Rusijos himnu „YouTube“ paskyroje per keletą dienų peržiūrėjo beveik pusė milijono žmonių. Idėjos autorius dainininkas ir choro dirigentas Seanas Kelly sako, kad geranoriškas solidarumo veiksmas jau duoda rezultatų.

Interviu su idėjos autoriumi bei LGL valdybos pirmininko komentaru skaitykite čia.