Vyriausybė jau pritarė Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektui, kuris numato, kad religinėms organizacijoms lygių galimybių principas praktiškai bus netaikomas.

ES di­rek­ty­vos 2000/78 4(2) straips­nis nu­ma­to spe­ci­fi­nę išimtį dėl pro­fe­si­nių rei­ka­la­vi­mų tai­ky­mo re­li­gi­jos ar įsi­ti­ki­ni­mų pa­grin­du. Tai ypač svar­bu les­bie­tėms ir gė­jams, ku­rie ga­li su­si­dur­ti su kliū­ti­mis no­rė­da­mi įsi­dar­bin­ti re­li­gi­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se – pa­vyz­džiui, ka­ta­li­kiš­ko­je mo­kyk­lo­je. Vals­ty­bės na­rės ga­li to­liau tai­ky­ti na­cio­na­li­nius tei­sės ak­tus, pa­gal ku­riuos baž­ny­ti­nių ir ki­tų vals­ty­bi­nių ar­ba pri­va­čių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rių veik­lą re­gu­liuo­jan­čios nor­mos grin­džia­mos re­li­gi­ja ar įsi­ti­ki­ni­mais, pro­fe­si­nė­je veik­lo­je dėl as­mens re­li­gi­jos ar įsi­ti­ki­ni­mų tai­ko­mos skir­tin­gos są­ly­gos nė­ra dis­kri­mi­na­ci­ja, jei as­mens iš­pa­žįs­ta­ma re­li­gi­ja ar įsi­ti­ki­ni­mai at­si­žvel­giant į or­ga­ni­za­ci­jos veik­los nor­mas yra įpras­tas, tei­sė­tas ir pa­tei­si­na­mas pro­fe­si­nis rei­ka­la­vi­mas. Ši prak­ti­ka ap­ima ne tik no­rin­čius įsi­dar­bin­ti, bet ir esa­mus dar­buo­to­jus. Baž­ny­čios ir ki­tos re­li­gi­nės įstai­gos ga­li “rei­ka­lau­ti, kad jiems dir­ban­tys as­me­nys są­ži­nin­gai ir iš­ti­ki­mai lai­ky­tų­si mi­nė­tų or­ga­ni­za­ci­jų veik­los nor­mų”.

Ta­čiau darb­da­viai no­rin­tys tai­ky­ti šią nuo­sta­tą tu­rės įro­dy­ti, kad as­mens iš­pa­žįs­ta­ma re­li­gi­ja ar įsi­ti­ki­ni­mai bu­vo bū­ti­ni tam tik­rai pa­rei­gy­bei už­im­ti. Re­li­gi­nei mo­kyk­lai bus ne­sun­ku pa­tei­sin­ti to­kius rei­ka­la­vi­mus ti­ky­bos mo­ky­to­jui, ta­čiau dis­kri­mi­nuo­ti re­li­gi­jos pa­grin­du pran­cū­zų kal­bos ar in­for­ma­ti­kos mo­ky­to­jus – daug su­dė­tin­giau.

Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad ap­tar­ta iš­im­tis ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­ma kaip pa­slėp­ta prie­mo­nė dis­kri­mi­nuo­ti ki­tais pa­grin­dais, taip pat ir dėl sek­su­a­li­nės orien­ta­ci­jos.

Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekto 3 str. nurodoma, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos ne tik direktyvoje nurodytomis išimtinėmis aplinkybėmis, bet ir kitais atvejais:

1)      religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais;

2)      priimant asmenis mokytis ar studijuoti į religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtas mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, rengiančias darbuotojus religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms;

3)      priimant asmenis mokytis ar studijuoti į religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtas mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, įsteigtas turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, kai atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti įstaigos, institucijos ar organizacijos etosą;

4)      mokant tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programoms ir vadovėliams, mokymo priemonėms, kai reikia užtikrinti religinių bendruomenių ar bendrijų teisę laisvai išpažinti, praktikuoti savo tikėjimą ir mokyti jo.

Tad akivaizdu, kad religinės organizacijos siekia neteisėtai išvengti lygių galimybių principo taikymo ir tose srityse, kuriose ES teisė jokių išimčių nenumato — teikiant gaminius, prekes ir paslaugas, priimant asmenis mokytis ar studijuoti į mokyklas ir įstaigas, švietimo programoms ir vadovėliams, mokymo priemonėms. Tokiu būdu Lygių galimybių įstatymas suteiks teisę religinėms organizacijoms diskriminuoti žmones įvairiais pagrindais.