Prancūzijoje priimtas pažangus lyties pripažinimo įstatymas

Š. m. spalio 12 dieną Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja priėmė XXI-ojo amžiaus įstatymą (pranc. La loi sur la justice au XX1eme siècle), kuriuo įtvirtinama pažangi teisinio lyties pripažinimo procedūra.

Priimtas lyties pripažinimo įstatymas įtvirtina kiekvieno Prancūzijos piliečio teisę į fizinę ir emocinę vienovę, apibrėžia teisinį lyties pakeitimo pripažinimą, kai iš asmens nereikalaujama atlikti medicininių procedūrų, gauti psichiatrinę diagnozę ar išsituokti. Emancipuoti nepilnamečiai asmenys taip pat galės pasinaudoti atnaujinta teisinio lyties pripažinimo procedūra.

Vis dėlto, į įstatymo nuostatas liko neįtraukti keli svarbūs translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos elementai. Priimtas lyties pripažinimo įstatymas neparemtas laisvu asmens apsisprendimu: teisinio lyties pripažinimo siekiantys translyčiai asmenys bus priversti kreiptis į teismą. Teisinio lyties pripažinimo procedūra taip pat nebus prieinama emancipacijos nesiekiantiems nepilnamečiams Prancūzijos piliečiams.

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL sveikina progresyvų Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos sprendimą priimti aukštus žmogaus teisių apsaugos standartus atitinkantį XXI-ojo amžiaus įstatymą. „Sveikiname translyčių asmenų bendruomenę ir žmogaus teisių aktyvistus Prancūzijoje su pasiekta pergale, Stebėdamas, kaip vis daugiau Europos šalių pasiekia pozityvių pokyčių translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje, susimąsčiau, ar toks milžiniškas socialinio integravimo progresas vieną dieną taps realybe ir Lietuvoje. Tikrosios asmens lyties neatitinkančius dokumentus turintys transseksualūs asmenys kasdieniniame gyvenime susiduria su daugybe praktinių problemų. Džiugu, kad kai kurių valstybių įstatymų leidėjai imasi spręsti šias problemas,“ – pabrėžė asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Asociacija LGL primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas 2014 m. rugsėjo 25 dieną pritaikė bylai L. prieš Lietuvą sustiprintos priežiūros procedūrą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad iki šiol visi bandymai priimti lyties keitimui reikalingus įstatymus buvo nesėkmingi. LR Civilinis kodeksas įtvirtina teisę pakeisti lytį, tačiau ši nuostata praktiškai neveikia, nes LR Seimas jau daugiau kaip 10 metų nepriima tai reglamentuojančio įstatymo. Dėl to Lietuva dar 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme L. prieš Lietuvą. Asociacija LGL viliasi, kad atsakingos Lietuvos valdžios institucijos imsis priemonių užtikrinti operatyvų ir kokybišką naujų teisėkūros iniciatyvų, susijusių su EŽTT sprendimu byloje L. prieš Lietuvą, parengimą ir įgyvendinimą.

Kadangi Lyties pakeitimo įstatymas Lietuvoje iki šiol nepriimtas, mūsų šalyje nėra ir atitinkamo teisinio lyties pakeitimo pripažinimo reglamentavimo. Lyties pakeitimo procedūrą užsienyje atlikę transseksualūs asmenys yra priversti administracine tvarka kreiptis į teismą, kuris, savo ruožtu, įpareigoja civilinės metrikacijos įstaigas išduoti naujus asmens tapatybės dokumentus.

Asociacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatoriaus Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, tokia praktika yra ydinga dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, pagal šiuo metu galiojančią teisinę praktiką, translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus įmanoma tik atlikus pilną lyties keitimo procedūrą, įskaitant ir lyties keitimo operaciją. Dėl neegzistuojančio teisinio reguliavimo atlikti šių procedūrų Lietuvoje neįmanoma. Kita vertus, net ir išpildžius šį reikalavimą translyčiai asmenys privalo kreiptis į nacionalinius teismus, nes šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje neegzistuoja teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima koreguoti asmens kodą. „Brangiai kainuojančio ir ilgą laiką trunkančio teisinio bylinėjimosi perspektyva jokiu būdu negali būti laikoma greitos, skaidrios ir prieinamos lyties pakeitimo procedūros sudedamąja dalimi. Kadangi Lietuvoje atlikti lyties pakeitimo procedūrą yra techniškai neįmanoma, Lietuvos valstybė translyčiams asmenims, norintiems pasikeisti asmens tapatybės dokumentus, kelia neįmanomus išpildyti reikalavimus. Tokia situacija vienareikšmiškai yra laikoma grubiu translyčių asmenų žmogaus teisių pažeidimu,“ – pabrėžia asociacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.