Kai 2001-aisiais metais Nyderlandai tapo pirmąja valstybe, įteisinusia tos pačios lyties santuokas, tai dar atrodė radikali, daug diskusijų ir triukšmo visuomenėje kelianti idėja. Daugelis tradicinės šeimos formos puoselėtojų tokį procesą suprato kaip tiesioginę ataką prieš jų palaikomas vertybes.

Tačiau patirtis parodė, kad lygiateisiškumo užtikrinimas valstybės atžvilgiu dar nesugriovė nei vienos visuomenės, nei pakenkė jos moralei ar identitetui. Nei viena tradicine save laikanti šeima nebuvo išardyta ar paveikta daugiau, nei įsivaizdavo esanti paveikta, tos pačios lyties asmenų šeimų pripažinimo.

Po kelių metų tos pačios lyties santuokos pradėtos įteisinti viena po kitos šalyse, kurios netgi nepasižymi liberalių idėjų sklaida.

Šiuo metu proceso geografija apima penkis žemynus, šešiolika valstybių ir kai kurias Meksikos bei JAV valstijas (jų šiuo metu 18, bet skaičius toliau augs). Tiesa, Lietuvoje šiuo, kaip ir daugeliu kitų socialinių klausimų, politikai yra linkę vėluoti kartu su visuomenės nuomonės kaita.

Akivaizdu, kad jei pripažįstame ir identifikuojame save kaip vakarietiškos kultūros valstybę, diskusija dėl šio klausimo yra neišvengiama jau dabar.

Tačiau drąsa Lietuvos politiniame gyvenime dažniau suprantama, kaip pasipriešinimo pareigūnams, šokinėjimo per tvoras ar gebėjimo išsisukti nuo teisinės atsakomybės, praktika. Politikus, gebančius aiškiai ir ryžtingai išsakyti savo nuomonę visuomenėje populiarumo dar nesusilaukiančia tema, galime skaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Skaitykite daugiau lrytas.lt