Paroda „Įvairovės veidai“ eksponuota Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Š. m. gruodžio 5-12 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuota fotografijų paroda „Įvairovės veidai“. Parodoje eksponuojamose nuotraukose menininkai užfiksavo įvairovės kasdienybėje atspindžius, realybę, istorijas, (ne)tradicijas, kultūrą bei patirtis. Paroda „Įvairovės veidai“ siekiama sudaryti sąlygas pažinti diskriminaciją patiriančius žmones per jų žmogiškumo iliustravimą, portretus ir kasdienybės vaizdus, kelti klausimus apie negalią, lytinę bei tautinę tapatybę ir kitus Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus pagrindus.

Savo kelionę „Įvairovės veidai“ pradėjo „Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų“ metu, jau aplankė Klaipėdą, Uteną ir Taliną (Estija), o kitais metais apkeliaus daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių. Parodos eksponavimo pagrindinėje šalies bibliotekoje proga su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovais diskutuojame, ar biblioteka yra ta vieta, kurioje turėtų būti kalbama apie diskriminaciją, žmonių įvairovę ir lygybę.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama fotografijų paroda „Įvairovės veidai“. Ar anksčiau šioje bibliotekoje buvo surengta panašaus pobūdžio paroda?

„Šį rudenį Nacionalinėje bibliotekoje vyko festivalio „Nepatogus kinas“ fotografijų paroda „Jie gina mūsų laisves“. Ją pristatė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, buvo eksponuojamos fotografijos iš kasdienio dviejų moterų ir dviejų vyrų, kovojančių už žmogaus laisves Kambodžoje, Tunise, Etiopijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, gyvenimo.“

Kaip manote, ar fotografijų parodos „Įvairovės veidai“ tema yra aktuali? Ar biblioteka yra ta vieta, kurioje turėtų būti kalbama apie diskriminaciją, žmonių įvairovę ir lygybę?

„Lygybės, bendruomeniškumo skatinimo temos ypač aktualios. Nacionalinės bibliotekos parodų atrankos ir rengimo komisija laukia parodų, gvildenančių lygiateisiškumo temas, organizatorių paraiškų rengti parodas Nacionalinės bibliotekos erdvėse. Žinoma, išlieka svarbus meninės kokybės kriterijus.“

Kokių atsiliepimų sulaukėte iš parodos lankytojų ir bibliotekos darbuotojų?

„Gavome teigiamų atsiliepimų dėl eksponuojamų nuotraukų kokybės. Be to, parodos lankytojai džiaugėsi, kad nuotraukose esantys personažai nėra vaizduojami egzotiškai ar pateikiami kaip „kitokie“.“

Kaip manote, ar fotografija yra paveiki meno forma siekiant supažindinti visuomenę su diskriminaciją patiriančiais žmonėmis per jų žmogiškumo iliustravimą, portretus ir kasdienybės vaizdus, kelti klausimus apie negalią, lytinę ir tautinę tapatybę?

„Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Bet kokia meno sritis gali būti paveiki kalbant apie bendražmogiškas problemas ir vertybes. Kita vertus, mene, kitaip nei politikoje ar išskirtinai socialiniuose projektuose, prioritetą teikiame ne didaktikai, o interpretacijoms ir probleminių klausimų laisvei. Menas turi įkvėpti mąstyti ir jausti. Tai lygiai taip pat svarbu ir fotografijai, nepaisant jos socialinio ar edukacinio pobūdžio.“

Ar ateityje Nacionalinėje bibliotekoje planuojama rengti panašaus pobūdžio parodų?

„Taip, sausio mėnesį mūsų bibliotekoje atidaroma žurnalistinio tinklalaidžių projekto „Nanook“ paroda – bus galima išgirsti įvairias, neretai konfliktiškas istorijas, kylančias iš socialinių ir ekonominių iššūkių šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat pamatyti Artūro Morozovo fotografijas, kuriuose fiksuojami šių istorijų veikėjai.“

Ar rekomenduotumėte mažesnių Lietuvos miestų bibliotekoms organizuoti panašias parodas?

„Ir dabar galime matyti, kad bendruomeniškumą, toleranciją skatinantys projektai yra aktualūs viešosioms erdvėms visoje Lietuvoje, bibliotekoms – taip pat. “

Paroda „Įvairovės veidai“ – projekto „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji diskriminacijos mažinimo standartai“ dalis.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.