2013 m. lapkričio 12-13 d. Vilniuje vyks Pagrindinių teisių konferencija – aukšto lygio metinis renginys, organizuojamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), bendradarbiaujant su ES Tarybai pirmininkaujančia Lietuva.

Šių metų konferencijos tema ˗ „Kova su neapykantos nusikaltimais Europos Sąjungoje“. Į šį renginį susirinks daugiau negu 300 Europos Sąjungos ir nacionalinio lygmens politikų ir praktikų, ES institucijų ir struktūrų, tarptautinių organizacijų, nacionalinių vyriausybių ir parlamentų, teisėsaugos institucijų, pilietinės visuomenės ir kitų atstovų.

Homofobijos, rasizmo, ksenofobijos, religinės netolerancijos arba nepakantumo asmens negaliai, lyties tapatybei ir kitų nuostatų  paskatintas smurtas ir nusikaltimai, kurie dažnai yra vadinami neapykantos nusikaltimais, kaip rodo FRA ir kitų subjektų surinkti duomenys, – kasdieninė realybė visoje Europos Sąjungoje.

Konferencijos diskusijose bus remiamasi FRA tyrimo išvadomis dėl lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų padėties. LGBT asmenų patiriamus neapykantos nusikaltimus akcentuos Europos Parlamento, ILGA-Europe, Transgender Europe, LGL ir kitų organizacijų atstovai.

Neapykantos nusikaltimais daroma skriauda ne tik tiems, prieš kuriuos jie nukreipti. Tai taip pat yra ženklas kitiems asmenims, kurie jaučia grėsmę, jog jie taip pat gali nukentėti nuo nusikalstamų pasisakymų arba veikų. Be to, nusikaltimais dėl šališkų nuostatų, kurios išreiškiamos kaip pareiškimai dėl tam tikrų savybių turinčių (manomai turinčių) asmenų, gali būti kurstomi pasekėjai. Dėl šios priežasties neapykantos nusikaltimų poveikis yra daug didesnis negu vien tiesioginė  nusikaltėlio ir nukentėjusiojo sąveika.

Neapykantos nusikaltimai kelia grėsmę šiuolaikinių  pliuralistinių visuomenių, kurios grindžiamos asmens žmogiškuoju orumu, esmei ir prasmei. Jais žlugdomi ES įsipareigojimai užtikrinti demokratiją ir pagrindines teises į lygybę bei nediskriminavimą.

Tačiau nukentėjusieji nuo šališkumo ir išankstinių  nuostatų skatinamų nusikaltimų daržai negali arba nenori iš kaltininkų reikalauti žalos atlyginimo. Daugelis iš šių nusikaltimų lieka nepranešti, už juos nepatraukiama baudžiamojon atsakomybėm ir todėl jie lieka nematomi. Tokiais atvejais nukentėjusiųjų teisių negalima visiškai užtikrinti ir apsaugoti, o valstybės narės negali įvykdyti savo įsipareigojimų nukentėjusiesiems.

Dėl tos priežasties sprendimus priimantys asmenys ir praktikai kviečiami pagrindinių teisių klausimams skirtoje konferencijoje išnagrinėti veiksmingas nacionalinio ir ES lygmens kovos su neapykantos nusikaltimais strategijas.