Vilniaus miesto apylinkės teismas turės nagrinėti su Lietuvoje neegzistuojančia lyties keitimo procedūra susijusius klausimus. Teismui pasiskundė du asmenys, negalintys gauti lyties tapatybę atitinkančių dokumentų, nors savo išvaizdą jau pakeitė, pradėjo gydymą hormonais, atliko dalį plastinių operacijų. Naujoji valdžia apie tokius dalykus net nenori girdėti, o kai kurie politikai siūlo lyties keitimo operacijas apskritai uždrausti. Lyties keitimo Lietuvoje šiuo metu laukia apie 40 žmonių.

„Pareiškėjai atrodo pakankamai vyriškai ir todėl socialiniame gyvenime jie susiduria su labai ženkliomis problemomis, nes jų asmens tapatybės dokumentai iš esmės neatitinka jų faktinės išvaizdos. Svarbu pastebėti, kad abu pareiškėjai norėtų atlikti lyties pakeitimo operaciją, bet Lietuvoje to padaryti negali, nes mūsų šalyje nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas,“ – komentavo Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas  Vytautas Raskevičius.

LR civilinis kodeksas skelbia, kad nesusituokęs pilnametis žmogus turi teisę operuodamasis pasikeisti lytį, o visas sąlygas ir tvarką turi numatyti įstatymas. Tačiau tokio įstatymo iki šiol nėra, todėl lietuviai operuojasi užsienyje ir po to per teismus keičia dokumentus bei prisiteisia piniginę žalą. Tačiau vargu ar ši procedūra bus įteisinta „krikščioniškomis vertybėmis“ garsėjančiame Seime. Jei dokumentų keitimo reglamentas gali rastis, tai leidimas keisti lytį matyt ne.

„Manytume, kad tokie teisės aktai turėtų būti parengti ir už tai turėtų būti atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Tikimės bendradarbiauti šioje srityje,“ – tikino teisingumo ministrė Milda Vainiūtė.

„Tai tikrai nėra prioritetas. Tai yra brangios procedūros, mes tikrai stingam pinigų visom sritim, kur ypatingai reikia gelbėti gyvybes. Čia toks labiau žmogaus apsisprendimo klausimas, ką jis nori padaryti su savim, ką nori pakeist. Bet tai nėra pirmo būtinumo, tai nėra gyvybės gelbėjimo klausimai, tai aš tikrai nemanau, kad jie taps prioritetiniais“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Dėl neįteisintos lyties keitimo procedūros Lietuva dar prieš 10 metų pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), nes pažeidė teisę į pareiškėjo privataus gyvenimo gerbimą. Tačiau Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė nemano, kad translyčių asmenų teisės ar lūkesčiai yra pažeidžiami.

„EŽTT nėra pasakęs, kad egzistuoja teisė pasikeisti lytį. Aš manau, kad kalbant apie valstybės biudžeto panaudojimą tai yra finansinis klausimas ir, be abejo, pacientų saugumo klausimas, nes, kaip minėjau, Lietuvoje atliekant kelias lyties keitimo operacijas per metus kalbėti apie adekvačią chirurgų patirtį šioje srityje būtų labai sudėtinga,“ – tikino Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Konservatorius Antanas Matulas siūlo žengti dar toliau ir apskritai Lietuvoje uždrausti lyties pakeitimo operacijas. Tokias Civilinio Kodekso pataisas jis parengė prieš penkerius metus. Vyriausybė tuomet joms nepritarė. Valdžiai pasikeitus, pavasarį A. Matulas žada vėl jas registruoti.

„Fiziologiškai genų deja nepakeisi. Žmogus turi visą gyvenimą vartoti vienokius ar kitokius hormonus. Kaip medikas vis dėlto turiu konservatyvią nuomonę ir manau, kad lyties keitimo operacija daugiau sprendžia išorines, bet ne psichologines problemas,“ – aiškino Seimo narys.

Nors oficialios statistikos nėra, Lietuvoje lyties keitimo operacijų gali prireikti maždaug 40 žmonių. Dalis jų ir dabar gydosi bei operacijas atlieka užsienyje, dažniausiai Baltarusijoje, Serbijoje, Tailande. Visas gydymas hormonais, plastinės ir lyties keitimo operacijos kainuoja apie 40 000 eurų.