Liberalai pasmerkė Europos Parlamento poziciją dėl LGBT* turinio cenzūros

Liberalai Europos Parlamente siekia atnaujinti diskusiją Europos Parlamente dėl audiovizualinių paslaugų reformos, pabrėždami, kad informacijos apie LGBT* asmenis ribojimas diskriminuoja LGBT* bendruomenės atstovus.

Europarlamentarų teigimu, šiuo metu iš esmės atnaujinami Europos Sąjungos teisės aktai, reguliuojantys žiniasklaidos paslaugas ir reklamą televizijoje. Pasak liberalų Europos Parlamente, ši reforma problematiška, nes siekiant „apsaugoti dorovinį nepilnamečio vystymąsi“ sudaromos sąlygos apriboti pozityvią informaciją apie LGBT* asmenis.

„Šios nuostatos neturėtų būti audiovizualinių paslaugų reglamentavimo dalimi. Manau, kad europarlamentarų diskusijos apie moralę yra netikslingos. Ką reiškia ši sąvoka? Nėra jokio teisinio moralės apibrėžimo. Jei pradėsime vartoti panašius terminus, neturėsime jokių argumentų tokiems asmenims kaip Viktoras Orbanas, kurie gali moraliniais pagrindais pateisinti bet kokią reformą,“ – komentavo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos atstovė iš Estijos Yana Toom.

Liberalų Europos Parlamente teigimu, parlamentas savo poziciją priėmė skubotai.

Praėjusį mėnesį Europos Parlamento Kultūros ir švietimo (CULT) komitetas nedidele balsų persvara patvirtino Vokietijos pranešėjų Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narės Sabine Verheyen ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovės Petros Kammerevert ataskaitą.

Šį mėnesį paaiškėjo, jog komiteto patvirtintas dokumentas apibrėžia Europos Parlamento derybinę poziciją trišalėse derybose su Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba.

„Moralės“ problema

Minėta „moralės“ nuostata dar gali būti panaikinta trišalių derybų metu.

Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso atstovė Vokietijos europarlamentarė Helga Truepel tikino palaikiusi Europos Parlamento Kultūros ir švietimo (CULT) komiteto ataskaitą, nors nepritarė nuorodoms į dorovinę nepilnamečių apsaugą.

„Šios nuostatos jau yra galiojančioje direktyvos versijoje ir dėl to nekyla jokių problemų. Be to, tame pačiame straipsnyje yra nuoroda į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir aiškiai draudžiama diskriminuoti dėl lyties ar seksualinės orientacijos. Manau, kad teksto formuluotė padeda išvengti galimo piktnaudžiavimo Audiovizualinių paslaugų direktyvos nuostatomis,“ – tikino Vokietijos europarlamentarė.

Tačiau Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos Pirmininko pavaduotojos Sophie in’t Veld teigimu, Europos Parlamentas jau yra rėmęsis „moralinėmis“ direktyvos nuostatomis siekiant pateisinti diskriminacinio pobūdžio LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo taikymą Lietuvoje.

Diskriminacinio pobūdžio nepilnamečių apsauga

2013 metais priimtas LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ne vieną kartą buvo neproporcingai taikomas LGBT* bendruomenės atžvilgiu. 2013 metų birželio mėnesį Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) priėmė sprendimą apriboti dviejų vaizdo klipų, kuriais buvo kviečiama į Vilniuje vykusias „Baltic Pride 2013“ eitynes, rodymą. 2014 metais asociacijos LGL socialinės kampanijos „KEISK“ vaizdo klipo kelią į televizijos eterį taip pat užkirto cenzūra. Tais pačiais metais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu Neringos Dangvydės pasakų knyga „Gintarinė širdis“ uždrausta vaikams iki 14 metų.

2014 metų spalio 25 dieną Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL kreipėsi į Europos Komisiją dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę nevykdymo. Oficialiame skunde, parengtame bendradarbiaujant su Europos LGBTI asmenų organizacija „ILGA-Europe“, akcentuojama, kad Lietuva pažeidžia ES sutartyje, ES pagrindinių teisių chartijoje bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintą teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę.

2016 m. balandžio 4 dieną Europos Parlamento LGBTI teisių grupės atstovai kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu paspartinti LGL skundo dėl Europos Sąjungos teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje tyrimą. Š. m. birželio mėnesį LGL sulaukė eurokomisaro G. Otingerio atsakymo, kad Komisija šiuo klausimu „konsultuojasi su Lietuvos valdžios institucijomis“.

2016 m. lapkričio 7 dieną Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato (DG Connect) atstovas Giuseppe Abbamonte LGL informavo, kad Europos Komisija neketina pradėti pažeidimo procedūros dėl Europos Sąjungos teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje. Savo laiške Komisijos pareigūnas teigia, kad Lietuva nepažeidė Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintų teisių. „Europos Komisija yra tvirtai pasiryžusi kovoti su diskriminacija jai suteiktų įgaliojimų ribose,“ – pridūrė G. Abbamonte.

Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos Pirmininko pavaduotoja Sophie in’t Veld neslepia nusivylimo. Politikė vylėsi, jog audivizualines paslaugas reguliuojančių teisės aktų reforma paskatins Lietuvą panaikinti diskriminacinio pobūdžio LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatas, tačiau Europos Parlamentas tik praplėte sričių, kuriose galioja Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatos sąrašą, įtraukiant socialinę žiniasklaidą.

„Europos Parlamento pranešėjai gali būti labai stiprūs lygių galimybių šalininkai, tačiau panašu, kad jie nesupranta, jog sukūrė teisinę priemonę diskriminacijai,“ – komentavo Sophie in’t Veld.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų (GUE/NGL), Frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ ir Europos konservatorių ir reformistų frakcijos nariai pateikė pasiūlymą, kad oficiali Europos Parlamento pozicija šiuo klausimu būtų patvirtinta balsavimu plenarinės sesijos metu.