Vasario 7 dieną prasideda XXII žiemos olimpinės žaidynės Sočyje. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, solidarizuodamasi su kitų demokratinių valstybių vadovais, deklaruoja nepritarianti žmogaus teisių padėčiai Rusijoje, ir į olimpines žaidynes nevyks. „Besiklostant situacijai, matant žmogaus teisių pažeidimus […] nematau politinės galimybės vykti į Sočio žaidynes“ ,– praėjusių metų gruodį paskelbė Prezidentė. Remdamiesi tais pačiais motyvais, į Sočio olimpiadą taip pat atsisakė vykti Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovai.
Dar neprasidėjusios, Sočio olimpinės varžybos jau sukėlė nemažai diskusijų ne tik dėl teroristinių išpuolių galimybės, bet ir dėl blogėjančios LGBT asmenų padėties bei pernai Rusijoje įsigalėjusio įstatymo, numatančio nuobaudas asmenims, propaguojantiems ir reklamuojantiems netradicinę seksualinę orientaciją. Taikant šį įstatymą propaganda bei reklama be kita ko laikomas informacijos apie tai, kad homoseksualūs ir heteroseksualūs santykiai yra vienodai vertingi, skleidimas ar diskutavimas vietose, kur tai gali išgirsti nepilnamečiai. Šis 2013 metų liepą įsigalėjęs įstatymas piktina tiek Rusijos, tiek viso pasaulio žmogaus teisių gynėjus – jis vertinamas kaip atvirai homofobiškas ir diskriminuojantis. Kartu su šio įstatymo priėmimu didėjant pavojui LGBT asmenų saugumui Rusijoje, tarptautinė bendruomenė ieško priemonių išreikšti nepritarimą bei susirūpinimą esama padėtimi, ir olimpinių žaidynių boikotavimas tapo viena iš jų.
Lietuvos Respublikoje nuo 2010 metų kovo pirmos dienos galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, savo dvasia niekuo nesiskirianti nuo Rusijoje žmogaus teises pažeidžiančių vadinamųjų „homoseksualumo propagandos“ ribojimų. Naujausioje minėto įstatymo redakcijoje nurodoma, jog informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, yra laikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija Amnesty International šį punktą įvertino kaip homofobišką ir diskriminacinį, o įvykiai Rusijoje tik patvirtina, kad susiklosčius atitinkamai padėčiai toks įstatymas galėtų būti panaudotas pateisinti smurtui prieš LGBT asmenis.
Prezidentės D. Grybauskaitės politinis žingsnis atsisakant vykti į olimpines žaidynes Rusijoje žadina viltį, jog šalies vadovė liks nuosekli žmogaus teisių atstovavimo bei gynimo srityje. Tikimasi, kad Prezidentė imsis reikiamų žingsnių panaikinti tuos įstatymo punktus bei nepriimti įstatymų, kuriais remiantis būtų skatinama diskriminacija ir keliamas pavojus įvairių žmonių grupių saugumui bei užkertamas kelias lygioms galimybėms.
Kontaktinis asmuo: Vladimiras Simonko, LGL Valdybos pirmininkas.
Mobilus telefonas: +370 612 58211
