Š. m. kovo mėnesį Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, bendradarbiaudama su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis „ILGA-Europe“ ir „Sexual Rights Initiative“, pateikė šešėlinę ataskaitą Jungtinių Tautų Visuotinei periodinės peržiūros mechanizmui dėl LGBT* (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Asociacijos LGL pateiktoje šešėlinėje ataskaitoje įvardijamos pagrindinės su LGBT* asmenų žmogaus teisių apsauga Lietuvoje susijusios problemos ir spręstini klausimai.
Asociacijos LGL vertinimu, 2012-2016 metų laikotarpiu atsakingos institucijos Lietuvoje nesiėmė pakankamų priemonių siekiant apsaugoti šalies piliečius nuo socialinės, teisinės ir institucinės diskriminacijos seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės pagrindais. Priešingai, ryškėja tendencijos, aiškiai rodančios, jog pagarba pagrindinėms LGBT* asmenų žmogaus teisėms mažėja.
Visų pirma, Lietuvoje LGBT* bendruomenės atžvilgiu yra neproporcingai taikomas LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, tokiu būdu siekiant cenzūruoti pozityvią su LGBT* asmenimis susijusią viešąją informaciją. Remiantis šio įstatymo nuostatomis, LGBT* asmenų žodžio ir saviraiškos teisės neproporcingai ribojamos buvo net tris kartus. Visų antra, 2012-2016 metų laikotarpiu LR Seimas svarstė net septynis įstatymų projektus, kuriais tiesiogiai siekiama apriboti LGBT* žmogaus teises. Homofobinių ir transfobinių įstatymų projektų svarstymas šalies parlamente neigiamai veikė LGBT* asmenų socialinės integracijos tendencijas Lietuvoje. Trečia, Lietuvos valdžios institucijos nesiėmė pakankamų priemonių siekiant ištirti pranešimus apie neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų dėl seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės incidentus. Kai kuriais atvejais teisėsaugos pareigūnai tiesiog atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus, tokiu būdu apribodami LGBT* asmenų teisę naudotis efektyviomis teisinės gynybos priemonėmis. Galiausiai, Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Europos Tarybos kontekste, kurioje neegzistuoja jokia de facto ar de jure su lyties pakeitimu susijusi procedūra. Kadangi Lietuvos teisinėje sistemoje neegzistuoja teisinės „lytinės tapatybės“ ir „lyties raiškos“ kategorijos, Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas faktiškai nedraudžia translyčių asmenų diskriminacijos, o pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nuostatas transfobinis smurtas ir užgaulūs komentarai nėra laikomi neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba.
Nuo 2008 metų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos vykdoma Visuotinė periodinė peržiūra (angl. Universal Periodic Review (UPR)) siekia įvertinti ir pagerinti bendrą žmogaus teisių ir laisvių padėtį visose 193 Jungtinių Tautų Organizacijos valstybėse narėse. Visuotinė periodinė peržiūra atskleidžia, kaip valstybė narė laikosi tarptautinių žmogaus teisių standartų, su kokiais sunkumais susiduria, taip pat nurodo galimus pažeidimus ir jų sprendimo būdus. Lietuvos ataskaita Visuotinės periodinės peržiūros kontekste pirmą kartą buvo svarstoma 2011 m. rugsėjo 11 dieną Ženevoje (Šveicarija). Antrasis peržiūros ciklas įvyks 2016 m. lapkričio mėnesį Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje (Šveicarija).
Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL provokacijos veiklos Jungtinių Tautų (JT) lygmeniu yra remiamos Vokietijos fondo “Erinnerung. Verantwortung and Zukunft (EVZ)”, kuris finansuoja veiklas, nukreiptas kovojant su diskriminacija seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės pagrindais. Pateikta ataskaita nebūtinai atspindi EVZ fondo nuomonę. Už ataskaitos turinį išimtinai atsakingi yra ataskaitos autoriai.
