Danai sugalvojo dar vieną būdą išreikšti savo paramą Vilniuje liepos pabaigoje numatytų homoseksualų eitynių „Baltic Pride“ organizatoriams. Žmogaus teises ginančios tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ Danijos padalinio aktyvistai pradėjo rinkti parašus po reikalavimu užtikrinti eitynių dalyvių saugumą ir gerbti išraiškos bei taikių susirinkimų laisvę. Liepos 27 dieną suplanuotomis tradicinėmis eitynėmis „Už lygybę“ lesbietės, gėjai, biseksualai ir
Naujienos / LGBT pasaulyje / Lietuvoje
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, paklaustas, kaip vertina šią Vilniuje sprendžiamą problemą, sakė, kad kiekvienas miestas turi savus sprendimo būdus. O Kaunas su tuo kol kas nesusidūrė. Pasiteiravus, ar nekyla minčių konkurencinėje kovoje nugalėti sostinę ir pasiūlyti homoseksualų eitynes rengti Kaune, A.Kupčinskas patikino, kad to nebus. „Kai bus prašymas, tada ir žiūrėsime, dabar užbėgti ir
Liepos 27-ąją Vilniuje planuojamose lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) eitynėse žygiuos ir Europos valstybių ambasadoriai, ir Lietuvos bei užsienio politikai. Eitynių išvakarėse planuojama tarptautinė konferencija LGBT teisių apsaugos tema, kurią Užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė oficialiu pirmininkavimo ES Tarybai renginiu. Kol sostinės savivaldybė su Lietuvos gėjų lyga (LGL) teismuose ginčijasi, kur turi vykti eitynės,
Seimo nario Petro Gražulio komentaras po LVAT priimto sprendimo. Video galite pamatyti portale lrytas.lt Taip pat žiūrėkite: Gėjai nori, A. Zuokas draudžia, P. Gražulis siūlo lygiuotis į Rusiją
Vilniaus miesto savivaldybė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl homoseksualų eitynių žada įgyvendinti labai greitai. Vilniaus mero Artūro Zuoko įsitikinimu, pagal teismo sprendimą galimi du variantai, tačiau kalbėdamas su žurnalistais jis įvardijo tik vieną. Zuoko įsitikinimu, pagal šį teismo sprendimą, savivaldybės administracija, įvertinusi saugumo reikalavimus, turi teisę atmesti prašymą ir tuomet laukti kito organizatorių kreipimosi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad Vilniaus savivaldybei teks iš naujo derinti pranešimą apie eitynių organizavimą. Seksualinių mažumų eitynės „Už lygybę“ planuojamos liepos 27 dieną. Organizatorių ir Vilniaus savivaldybės nuomonės susikirto dėl renginio vietos. Kaip pabrėžė LVAT, Susirinkimų įstatymas nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teisės pačiai nurodyti kitą eitynių ar susirinkimo vietą, nesuderinus jos
Turime būti pasirengę priimti pokyčius mūsų visuomenėse, vengti naujų skiriamųjų linijų ne tik tarp įvairių šalių, bet ir jų viduje. Įvairovė – šiandienės Europos gyvenimo faktas, o mėginimai jos atsikratyti veda į tragedijas, įspėja Europos Tarybos (ET) generalinis sekretorius Thorbjørnas Jaglandas. Anot jo, žmogaus teisių apsauga veiksminga tik užtikrinant mažumų teises, o tai esą ypač
Nesutarimai dėl liepą Vilniuje suplanuotų homoseksualų eitynių „Baltic Pride“ grįžo į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį ėmėsi sostinės savivaldybės apeliacinio skundo dėl renginio vietos. Teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kitaip tariant, šalims nedalyvaujant. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) prieš du mėnesius nurodė savivaldybei persvarstyti Lietuvos gėjų lygos (LGL) prašymą leisti liepos 27-ąją vienoje iš
Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Vilniuje planuojamų homoseksualų eitynių „Baltic Pride“, danai suskubo rinkti pinigus joms paremti. Šios iniciatyvos ėmėsi žmogaus teises ginančios tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ Danijos padalinys. Aktyvistai nusprendė surinkti pinigų plakatams, kurie būtų skirti eitynėms palaikyti ir pasirodytų Vilniaus gatvėse. Plačiau skaitykite portale 15min.lt
11 Seimo narių grupė kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas, pareikšdama susirūpinimą dėl Lietuvos Seime pateiktų įstatymų projektų, kuriais siekiama riboti žmonių saviraiškos laisvę, apsaugą nuo diskriminacijos ir teisę į šeimos gyvenimo neliečiamumą. Parlamentarai pabrėžia, kad prieš pat Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai buvo pateikti net 6 įstatymų projektai, pažeidžiantys žmogaus teises. Daliai šių projektų Seime
Kovodami dėl teisės į susirinkimų laisvę ir kitų socialinių teisių Lietuvos gėjų lygos lyderiai, regis, neįpūtė drąsos Lietuvos gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenei. Nors neoficialiai teigiama, kad homoseksualūs asmenys sudaro 5 proc. Lietuvos gyventojų, per 2011 metų gyventojų ir būstų surašymą oficialiai esantys sugyventinai prisipažino tik 48 homoseksualai. Per 2011 metų gyventojų ir
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atstovais, aptarė žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir pabrėžė, kad pagarba žmogaus teisėms yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės bruožų. Šalies vadovės teigimu, todėl būtina užtikrinti, kad žmogaus teisių principai, atspindėti Konstitucijoje, būtų realiai įgyvendinami visose valstybės gyvenimo srityse. Plačiau skaitykite portale lrytas.lt