LGBT moksleiviai patyčias patiria ne tik iš vaikų – tyčiojasi ir mokytojai, ragina elgtis „mergaitiškiau“

LGBT bendruomenei priklausantys vaikai patyčių sulaukia ne tik iš kitų moksleivių, bet ir iš mokytojų ar mokyklos bendruomenės, kuri neretai ragina vaiką pasikeisti, elgtis „mergaitiškiau“ ar „berniukiškiau“, Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje sakė jos dalyvės. Patys vaikai slepia savo orientaciją, bijo apie tai pasakoti savo tėvams ir kenčia dėl patyčių.

Apie LGBT moksleivių patiriamus sunkumus ir patyčias kalbėta Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „LGBT vaikų bei paauglių patiriamos patyčios ir emocinės paramos platformų bei pagalbos linijų teikiamos galimybės“.

LGBT jaunuoliams Lietuvoje mokykla gali būti nesaugia vieta dėl daugelio priežasčių. Kai mokiniai mokykloje jaučiasi nesaugiai ar nejaukiai, jie gali būti priversti vengti tam tikrų mokyklos vietų ar užsiėmimų, kuriuose jie jaučiasi nepageidaujami, arba gali nuspręsti apskritai nelankyti mokyklos.

Priešiška mokyklos atmosfera daro įtaką LGBT mokinių galimybėms visapusiškai įsitraukti į mokyklos bendruomenės veiklą. Nesaugumo jausmas mokykloje gali neigiamai paveikti moksleivių galimybes siekti akademinių rezultatų, ypač jei dėl šio jausmo vengiama mokyklos ar pamokų.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos mokyklose vyrauja homofobinės, bifobinės ir transfobinės tendencijos. Mokyklos darbuotojai nežino, kaip tinkamai reaguoti į šiuos incidentus ar net prisideda prie homofobinių, bifobinių ar transfobinių patyčių, o mokiniai paliekami spręsti šią problemą be tėvų ar mokyklos darbuotojų paramos.

Patyčių pasekmės sudėtingos

Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje, tardama sveikinimo žodį, Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton kalbėjo, kad žmogaus teisių sklaida yra vienas pagrindinių Švedijos politikos tikslų.

„Manome, kad niekada neturėtume kvestionuoti žmogaus teisių – kiekvienas žmogus, visiškai nesvarbu, kas jis, turėtų gyventi be diskriminacijos ir priekabiavimo“, – pažymėjo I. Buxton.

Vis dėlto, anot jos, taip yra ne visada – LGBT vaikai bei paaugliai dar patiria didžiulę riziką ir patyčias. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje net 59 proc. jaunuolių slepia savo seksualinę orientaciją ir mano, kad yra palikti vieni spręsti problemas, apgailestavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė diskusijos metu sakė, kad LGBT mokinių savijauta mokykloje tiriama nuo 2017 metų. Tyrimo duomenys parodė, kad LGBT moksleiviai dažniausiai susiduria su patyčiomis dėl seksualinės orientacijos, tačiau tai nereiškia, kad jie nepatiria ir kitų rūšių patyčių dėl išvaizdos ar socialinės padėties, pabrėžė E. Kuktoraitė.

„Kai įvairių patyčių visuma susikaupia, pasekmės labai sudėtingos“, – sakė ji.

Tyčiojasi ne tik vaikai – pašaipų susilaukia ir iš mokytojų

LGL komunikacijos vadovė akcentavo, kad tyrimas parodė pavojingas tendencijas. Moksleivių buvo klausiama, iš kur jie sulaukia patyčių ir paramos, susidūrę su patyčiomis. Paaiškėjo, kad mokyklose moksleiviai patiria patyčias ne tik iš savo bendraamžių, bet ir iš mokytojų.

Dažniausiai moksleiviai, besikreipę dėl tokio tipo patyčių, nesulaukdavo jokios mokyklos reakcijos. Kitais atvejais, kai mokykla sureaguodavo, reakcija būdavo neigiama.

„Moksleivis, papasakojęs, kad patyrė tokios formos patyčias, patiria antrinę viktimizaciją, kai dėl patirtų patyčių dar kartą pasityčiojama, sakoma, kad reikėtų elgtis vyriškiau ar mergaitiškiau – neva tada nepatirsi patyčių“, – apgailestavo E. Kuktoraitė.

Dėl patiriamų patyčių kenčia ir vaiko mokymosi pasiekimai, o situaciją paaštrina ir tai, kad neretai moksleivis paramos nesulaukia ir namuose.

Dažniausiai vaikai bijo tėvų reakcijos, orientaciją nuo jų slepia

Kalbėdama apie Lietuvos padėtį Europos kontekste, E. Kuktoraitė pažymėjo, kad kai kuriais aspektais atsiduriame paskutinėse statistikos pozicijose, o kai kuriais klausimais pasirodėme prasčiau ir už Bulgariją, kuri paprastai pasirodo blogiau už Lietuvą.

LGL šiai problemai spręsti kartu su tarptautiniais partneriais sukūrė specialią emocinės paramos platformą LGBT vaikams ir jaunuoliams, kurioje kvalifikuoti psichologai savanoriai teikia emocinę paramą su patyčiomis ir kitomis specifinėmis problemomis susiduriantiems LGBT moksleiviams, tėvams ir mokytojams.

Anot E. Kuktoraitės, dabar, esant pandemijai, sulaukia daugiausiai vaikų kreipimųsi dėl tėvų reakcijos. Dažniausiai situacija tokia, kad jaunuolis savo seksualinę orientaciją bijo pripažinti tėvams, konsultuojasi ir bando atrasti geriausią būdą, kaip tai pasakyti tėvams, kas padės išvengti neigiamos tėvų reakcijos.

Plačiau skaitykite LRT portale.

es-logoDiskusija organizuota įgyvendinant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis finansuojamą projektą „CHOICE: Įtraukios mokymosi aplinkos skatinimas“.

Diskusija buvo Nacionalinio žmogaus teisių forumo dalis.