Patyčias mokykloje patyręs homoseksualus abiturientas: man sakė, esą tokie kaip aš neverti vaikščioti žeme

Abiturientas Audrius (vardas pakeistas, tačiau Nacionalinei LGBT teisių organizacijai LGL žinomas) – vienas tų moksleivių, kurie dėl seksualinės orientacijos mokykloje susidūrė su patyčiomis. Iš pradžių mažesniame mieste, vėliau patyčias išgyveno ir persikėlęs gyventi į sostinę. Šiandien, atsitiesęs, jis pasidalijo skaudžia patirtimi, kai buvo raginamas net atimti sau gyvybę, neva todėl, kad tokių kaip jis ši žemė nešioti negalinti.

Audrius gimė ir užaugo mieste, esančiame Šiaurės Rytų Lietuvoje, po 8–ių klasių persikėlė gyventi į Vilnių. Besimokant progimnazijoje patyčios jam buvo tapusios nuolatinėmis palydovėmis.

„Kai suvokiau, kad man patinka tos pačios lyties žmonės, stengiausi neatkreipti kitų aplinkinių dėmesio, kad nebūtų patyčių, bet man nelabai pavyko. Mokykloje vis tiek kilo gandų, kalbų, kad štai Audrius yra gėjus ir jis yra nenormalus. Mane vadindavo visokiais žodžiais, būdavo skiepijama baimė, bijodavau eiti į mokyklą ar iš jos išeiti. Daugiausiai patirdavau psichologinį smurtą, rečiau – fizinį“, – paauglystės išgyvenimais dalijasi Audrius.

Jis puikiai pamena vieną incidentą, įvykusį mokyklos tualete, prie praustuvų. Tąkart jį prirėmė vyresnėliai, jų buvę maždaug trys.

„Prirėmė mane prie sienos ir pradėjo vadinti mane p***ru, sakė, kad tokie kaip aš išvis turi nebegyventi, skatino mane patį pasitraukti iš gyvenimo, po to kiekvienas pliaukštelėjo man per veidą. O vyšnia ant torto buvo vieno iš jų spjūvis ant manęs“, – pamena jis.

Tuomet dar paauglys jis jautėsi klaikiai. Išėjo iš tualeto su ašaromis akyse. Kaustė baimė. Jis jautėsi nesaugus – mąstė, ar grįš namo sveikas, o gal su mėlynėmis po akimis ar kitaip sužalotas…

Mokykloje pagalbos nesulaukė

Iškart po incidento Audrius kreipėsi į klasės auklėtoją. Ši palydėjo jį pas socialinę pedagogę, tačiau, jo tikinimu, nei iš vienos iš jų nebuvo jokios iniciatyvos kažko imtis. Pažadėjo tiesiog pasikalbėti su berniukais, kurie jį užsipuolė.

Vis dėlto iš kalbų – jokios naudos. Mat tie patys piktadariai prie Audriaus kabinėdavosi ir toliau: stumdydavo, kai jis eidavo pro šalį arba patys suvaidindavo, neva netyčia už jo užkliuvę.

Nors tėvams Audrius nėra pasipasakojęs apie savo seksualinę orientaciją, apie tai, kas vyksta mokykloje, jiems pranešė. Tik kiek kitaip.

„Esu pranešęs, bet būtent, kodėl vyko patyčios, nesu įvardijęs. Sakiau, kad tiesiog prisikabino ir tyčiojosi dėl mano išvaizdos, nesakiau, kad apie orientaciją ir panašiai“, – teigė Audrius.

Sostinėje niekas nepasikeitė

Baigęs 8–ias klases, Audrius persikėlė gyventi į sostinę. Su viltimi, kad čia situacija klostytis geriau. Ėmęs lankyti gimnaziją Vilniuje, pasak jo, kiti matė, kad jis yra „kitoks“, ypač vyresni moksleiviai.

„Progimnazijoje iš manęs tyčiodavosi aktyviai, o čia pasyviai, už akių, slepiant, aš apie patyčias sužinojau iš draugų klasėje“, – kas pasikeitė pakeitus mokyklą ir gyvenamąją vietą, atskleidė jis.

Audrius yra net sulaukęs grasinimo susidoroti, bet tai esą ir liko tik žodžiais. Vilniuje jį lydėjo psichologinis, ne fizinis smurtas.

Lygindamas pedagogų reakcijas jis teigė, kad sostinėje jo klasės auklėtoja pareiškė, kad, jei jis yra kitoks, turėtų nebijoti ir netylėti pasisakyti, jei yra blogai.

„Žodžiu, mane palaikė ir vertino, bet konkrečių veiksmų nesiėmė – t.y., neužkirto kelio patyčioms. Beje, vaikščiojau pas mokyklos psichologę, tik kalbėdavomės ne LGBT tema, nes nežinojau, ar ji specializuojasi ties ja, nežinojau, ko tikėtis, ar eilinio pasakymo, kad tai „praeis“, ar palaikymo. Taigi mes tiesiog kalbėdavomės apie dėl patyčių patirtas nuoskaudas, skausmą, baimę. Man padėjo. Tikrai padėjo“, – tikina jis.

Būta momentų, atvirauja moksleivis, kai net žalojo save – atrodė, kad taip sumažins vidinį skausmą. Deja, taip prisivirė tik daugiau problemų – įsitraukė mokytojai, tėvai.

Bijo sugriauti santykius su tėvais

Gimdytojai iki šiol nežino apie Audriaus seksualinę orientaciją ir tikruosius jausmus. Jo galva, jie tiesiog nesuprastų – pernelyg mažai šia tema žino.

Jam baisu, kad prabilus apie tai, kad yra „kitoks“, ims ir sugrius su tėvais ilgai puoselėti santykiai.

„Mano mama yra sakiusi, kad mylės tokį, koks esu. Tik iš jos pasisakymų apie LGBTQI+ bendruomenę, man tiesiog nekilo noras jos nervinti. Manau, kad ji ir taip įtaria, kad aš esu tas, kas esu. O kalbant apie tėvą – jis homofobas, nes kažkada, kai norėjau nusidažyti plaukus ir tiesiog pasakęs apie tai jam, sulaukiau iš jo perspėjimo, jog manęs atsisakys ir jam bus gėda eiti su manim net į parduotuvę. Tikriausiai numanot, kodėl jam nepasakiau“, – sako jaunuolis.

Turi pasiūlymų

Audrius nemano, kad mokykla yra įgali išspręsti patyčių prieš tokius vaikus ir jaunuolius problemą. Anot jo, galima suorganizuoti prevencinius renginius prieš patyčias, bet ar jie bus efektyvūs? Jo manymu, ne itin.

„Protingi mokiniai perskaitys skaidres, išanalizuos medžiagą per renginius ir suvoks patyčių bei kitokių žmonių svarbą, toleranciją, na, o nelabai protingiems, jei galiu taip pasakyti, turiu minty ne tiek apsišvietusius mokinius, tos prevencijos ir patyčių užkirtimas nelabai bus ir aktualus. Elgsis ir toliau taip, kaip elgęsi“, – mano jis.

Audriaus nuomone, patyčių prevencija turi pirmiausia rūpėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ji esą galėtų įtraukti seksualinę orientaciją ir lyties tapatybę į mokymo programas jau nuo pat pirmų klasių.

„Pavyzdžiui, pamenu, kai dešimtoje klasėje biologijos vadovėlyje radau apie lytines orientacijas prie dauginimosi temos. Ta prasme skiltyje „Tai įdomu“. Kas čia įdomaus? Tai yra gyvenimas, ne kažkokia pikantiška naujiena“, – stebisi tokiu pateikimu jis.

Šalia sąvokų paaiškinimų tąkart jis pasigedo bent išsamesnių paaiškinimų apie seksualinę orientaciją.

Audriaus manymu, patyčių situacijos mokyklose būtų sprendžiamos geriau, jei patyčių kurstytojas būtų kviečiamas pas socialinę pedagogę(–ą) kartu su tėvais ir klasės auklėtoja(–u), psichologe(–u), jei mokykloje yra toks specialistas, taip pat su patyčias patyręs asmuo, moksleivis.

„Taip, greičiausiai konfliktas tokiu būdu bus toks, kad lakstys žiežirbos, bet bus galima išsiaiškinti, kodėl patyčias kurstęs moksleivis tai darė – ar dėl tėvų įtakos, ar dėl bendraamžių, ar dėl kitokių asmeninių priežasčių. Na, o socialinė pedagogė(–as) su psichologe(–u) galės aiškintis toliau“, – dėsto Audrius.

Jo manymu, turėtų būti sukurta profesija–specialybė pavadinimu LGBT asmenų saugumo psichologas – specialistas, kuris esą turi būti kiekvienoje mokykloje – nuo kaimo iki geriausios, didžiausios Lietuvos mokyklos.

„Ir tokio specialisto poreikis yra ne tik pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, bet ir aukštosiose mokyklose. Žinoma, to reikės dar ilgokai palaukti“, – optimizmu netrykšta jis.

Atsakymų ieškos diskusijoje

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos mokyklose vyrauja homofobinės, bifobinės ir transfobinės tendencijos. Mokyklos darbuotojai nežino, kaip tinkamai reaguoti į šiuos incidentus ar net prisideda prie homofobinių, bifobinių ar transfobinių patyčių, o mokiniai paliekami spręsti šią problemą be tėvų ar mokyklos darbuotojų paramos.

LGL šiai problemai spręsti kartu su tarptautiniais partneriais sukūrė specialią emocinės paramos platformą LGBT vaikams ir jaunuoliams, kurioje kvalifikuoti psichologai savanoriai teikia emocinę paramą su patyčiomis ir kitomis specifinėmis problemomis susiduriantiems LGBT moksleiviams, tėvams ir mokytojams.

Emocinės paramos vaikams bei paaugliams platformos ir pagalbos linijos sulaukia nemažai patyčias dėl esamos ar menamos seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės patiriančių vaikų skambučių, laiškų.

Kokius jausmus išgyvena patyčias patiriantys vaikai? Ką mes visi galime padaryti, kad padėtume LGBT moksleiviams jaustis pilnaverčiais mokyklos bendruomenės nariais? Ką daryti tėvams, kurių vaikai patiria homofobines patyčias? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime gruodžio 10 d. Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyksiančioje diskusijoje „LGBT vaikų bei paauglių patiriamos patyčios ir emocinės paramos platformų bei pagalbos linijų teikiamos galimybės“. Renginys bus virtualus. Daugiau informacijos: https://nztf.lt/

es-logoDiskusija organizuojama įgyvendinant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis finansuojamą projektą „CHOICE: Įtraukios mokymosi aplinkos skatinimas“.

Diskusija yra Nacionalinio žmogaus teisių forumo dalis.