Antradienį Europos Sąjungos (ES) Tarybos pastate Briuselyje, pačioje vadinamojo Europos kvartalo širdyje, kaip niekada anksčiau karaliavo LGBTI žmonių teisės. Tarybai šį pusmetį pirmininkaujanti Italija kartu su Pagrindinių teisių agentūra (Fundamental Rights Agency, FRA) čia surengė tarptautinę konferenciją „Kovojant su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės: tolesni ES ir valstybių narių politikos formavimo žingsniai“.

Maždaug 450 politikų, diplomatų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų, LGBTI žmonių iš įvairių ES valstybių gerą pusdienį konferencijų salėje, o vėliau – ir neformalioje aplinkoje klausė pranešėjų bei diskutavo apie LGBTI žmonių patiriamus iššūkius kasdieniame gyvenime, diskriminaciją, patyčias, neapykantos nusikaltimus, lygybės politiką įvairiose srityse, kaip ją dar labiau sustiprinti ir kuo galėtų prisidėti atskiros šalys. Panašaus pobūdžio renginys, siekiant sustiprinti Bendrijos institucijų pastangas įveikti diskriminaciją ir priešiškumą LGBTI žmonių atžvilgiu, per pirmininkavimą ES Tarybai organizuojamas pirmą kartą.

„Norėčiau, kad vieną dieną tokių konferencijų nereikėtų“, – konferencijos dalyviams sakė Italijos ambasadorius ES Stefano Sannino. Jis apgailestavo, kad seksualinės mažumos europiečiams vis dar yra problema ir jos vis dar diskriminuojamos. „Reikia siekti, kad mokyklose, darbe, mūsų visuomenėse šie žmonės jaustųsi gerai“, – pabrėžė diplomatas.

Pasak jo, kad ir koks yra, kiekvienas turi teisę būti savimi bei mylėti. Bet iki šiol tai esą paslėpta po daugybe prietarų ir tradicinių vertybių. Todėl, paragino S.Sannino, mokant vaikus meilės ir pagarbos, reikia išaiškinti, kad tai turi būti taikoma visiems.

Ambasadorius atskyrė terminus „lygybė“ ir „tolerancija“. Pastaroji „sukuria atstumą tarp to, kas yra normalu ir kas ne“. Jo žodžiais, laimė ir lygybė turėtų būti norma, o ne išimtis.

Diskriminacija prasideda jau mokykloje

Vienas pagrindinių konferencijos organizatorių tikslų buvo pristatyti didžiausios kada nors ES atliktos LGBTI žmonių apklausos apie neapykantos nusikaltimus ir diskriminaciją rezultatus. Su jais galima susipažinti čia. Internetu atliktame tyrime dalyvavo net 93 tūkst. žmonių. FRA apklausa parodė, jog ES nebent popieriuje yra žmogaus teisių bastionas, su kuriuo dažnai save lygina.

Pristatydamas apklausos rezultatus, FRA direktorius Mortenas Kjaerumas pabrėžė, ka per dažnai LGBTI žmonės susiduria su diskriminacija ir priešiškumu vien todėl, kad siekia būti savimi. Dauguma slepia savo tapatybę, gyvena nuolatinėje baimėje, patiria diskriminaciją ar smurtą.  Tiesa, jis pripažino, jog aplinkybės keičiasi ir daugelyje šalių narių pastebimi teigiami impulsai. „Turime tai išnaudoti. Pareigas pradėjus eiti naujai išrinktam Europos Parlamentui ir Europos Komisijai, metas į ES darbotvarkę vėl įtraukti lygybę ir nediskriminavimą“, – teigė jis.

FRA tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai ES gyvenančių seksualinių mažumų atstovų bijo viešumoje laikyti savo partnerio ranką. Dar didesnė dalis moksleivių patiria patyčias ar net smurtą mokykloje vien dėl bendramokslių spėjimo, kad jie gali būti kitokie. Visose valstybėse narėse homoseksualų diskriminacija bent formaliai draudžiama tik darbo rinkoje, kitos sritys kai kuriose šalyse pamirštos.

66 proc. apklausos dalyvių (iš gėjų ir biseksualių vyrų – net 75 proc.) prisipažino bijantys viešumoje laikyti savo partnerį už rankos. Du trečdaliai mokykloje slėpė arba maskavo savo tapatybę. 80 proc. nurodė mokykloje girdėję įžeidžiančių juokelių ir patyčių ar patyrę smurtą dėl orientacijos. Ypač berniukai renkasi ją visiškai slėpti.

„Galima sakyti: juk iš visų mokykloje šiek tiek tyčiojasi, kokia čia problema?” – retoriškai klausė M.Kjaerumas. Bet statistika rodo, kad situacija rimtesnė, pavyzdžiui, LGBTI žmonės kur kas dažniau pakelia ranką prieš save.

FRA atstovų teigimu, svarbu užtikrinti, kad LGBTI paaugliai mokykloje jaustųsi saugiai, nes dažnai kaip tik ten prasideda jų neigiama patirtis, formuojasi visuomenės priešiškumas ir patiriama atskirtis. Siūloma įvairiomis kampanijomis ugdyti mokytojų ir moksleivių sąmoningumą, o specialiomis priemonėmis kovoti su homofobiškomis patyčiomis.

Į policiją kreipiasi tik pusė

Nors lygybė ir pagarba yra pagrindinės ES vertybės, trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių įsitikinę, kad jų šalyje įsigalėjusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. Kas antras teigė buvęs diskriminuojamas ar įžeidinėjamas dėl orientacijos. Iš visų LGBT bendruomenės atstovų labiausiai diskriminuojami, ypač darbe ir sveikatos priežiūros srityje, jaučiasi translyčiai žmonės. Apie 30 proc. iš jų teigė per metus iki apklausos smurtą ar grasinimus smurtu patyrę daugiau kaip tris kartus.

Penktadalis respondentų patyrė diskriminaciją darbe ar ieškodami darbo, nors tiek ES teisės aktai, tiek atskirų narių įstatymai tai draudžia. Bet ši sritis – vienintelė, kur situacija teisiškai sutvarkyta. Diskriminacija kitose srityse uždrausta ne visur.

Europos Komisija tik 2008-aisiais pasiūlė uždrausti diskriminaciją dėl amžiaus, neįgalumo, religijos ir seksualinės orientacijos visose srityse, kurios priklauso ES kompetencijai. Tuomet devynios valstybės narės draudė diskriminuoti žmones dėl seksualinės orientacijos tik darbo rinkoje, dabar jų liko trys. Bet visapusiška ES apsauga neišeina už darbo rinkos ribų ir dar neapima tokių sričių, kaip švietimas, sveikatos apsaugos prieinamumas, būstas ir panašiai.

Pusė apklausos dalyvių vengia tam tikrų vietų (ypač visuomeninio transporto, gatvių, kitų viešų vietų ir pastatų), kur bijo patirti išpuolį, grasinimus ar priekabiavimą. Vienas iš keturių apklaustųjų prisipažino per pastaruosius penkerius metus buvęs užpultas ar patyręs smurtą. Tik apie kas penktą neapykantos nusikaltimą pranešama policijai. Pusė tų, kurie to nepadarė, teigė nemanantys, kad šie kuo nors padės.

Buvusi policininkė, dabar – švietimu užsiimanti aktyvistė ir Švedijos Gėjų policininkų asociacijos viceprezidentė Jeanette Larsson paminėjo daugiau priežasčių, kodėl jos tautiečiai homoseksualai nesiskundžia dėl smurto. 59 proc. įsitikinę, kad dėl to niekas nepasikeis, 44 proc. – kad kreiptis neverta, nes tokie nusikaltimai vyksta nuolat, 37 proc. nenori atskleisti pareigūnams savo seksualinės orientacijos. Daugeliui smurto aukų būna tiesiog gėda.

Tai esą rodo, kad nusikaltimų aukomis tapusiems LGBT asmenims reikia daugiau pripažinimo ir apsaugos tiek ES, tiek nacionaliniu mastu, reikia kovoti su priekabiavimu ir neapykantos nusikaltimais, dėl kurių LGBT asmenys yra priversti gyventi baimėje, – teigiama ataskaitoje. – Dėl to policijai ir aukų apsaugos tarnyboms galėtų būti rengiami specialūs kursai ar priimami kovos su neapykantos kurstymu ir neapykantos nusikaltimais įstatymai.“

Lietuvoje priešiškumas bene stipriausias

FRA tyrimas parodė, kad Lietuvoje tvyro bene priešiškiausia atmosfera LGBTI žmonių atvilgiu – paplitęs diskriminavimas ir priekabiavimas, ypač švietimo įstaigose. „Patiriu tiek daug diskriminacijos, grasinimų ir smurto, kad tai tapo mano kasdienybe“, – ataskaitoje cituojamas 25-erių translytis biseksualus respondentas.

61 proc. apklaustų LGBTI žmonių Lietuvoje užsiminė patyrę diskriminaciją arba priekabiavimą. 27 proc. respondentų jautėsi diskriminuojami ieškodami darbo (kiek ir Latvijoje, prastesnis rezultatas – 30 proc. – užfiksuotas tik Kipre). Lietuvoje juodžiausia situacija kitose srityse – 42 proc. apklaustųjų prisipažino per pastaruosius metus bent kartą jautęsi diskriminuojami.

Iš viso 48 proc. LGBTI asmenų yra prisipažinę savo šeimos nariams. Nuo visų arba daugumos draugų savo tapatybę slepia 28 proc. respondentų. Darbe arba mokykloje jos neslepia tik 21 proc.

„Nenusprendžiame, ką įsimylėti“

Europos Parlamento vicepirmininkė, austrų žalioji Ulrike Lunacek, kurios iš anksto įrašyta kalba konferencijoje buvo transliuota iš ekrano, pripažino, kad Bendrijoje esama progreso ginant LGBTI žmonių teises, tačiau lieka nemažai bėdų. ES lygiu diskriminacija uždrausta ir esama bendrų teisės aktų, kurie gina seksualinių mažumų teises, bet atskirose šalyse teisinė ir politinė situacija iki šiol gerokai skiriasi. „Kodėl LGBT žmonės neįtraukti į ES įstatymus, kalbančius apie neapykantos nusikaltimus?” – retoriškai klausė politikė.

Pati U.Lunacek prieš daugiau nei tris dešimtmečius – pirmoji iš visų Austrijos politikų – viešai prisipažino esanti homoseksualios orientacijos ir nuo to laiko aktyviai gina LGBT žmonių teises.

„Meilė yra gražus jausmas. Visi jį patiriame. Nenusprendžiame, ką įsimylėti. Tai tiesiog nutinka, – konferencijos Briuselyje dalyviams kalbėjo ji. – Baimė nėra geras patarėjas nei asmeniniame, nei politiniame gyvenime.”

Daug problemų patiria tos pačios lyties asmenų poros, keliaudamos iš vienos Europos šalies į kitą. Kas vienoje valstybėje yra teisinė norma, kitur – dar formaliai neegzistuojantis dalykas. Pavyzdžiui, vienalyčių porų partnerystė ar santuokos – tai įteisinta tik kai kuriose šalyse, todėl pervažiavę į kitą (pavyzdžiui, Lietuvoje) oficialūs partneriai ar sutuoktiniai virsta tik kartu gyvenančiais žmonėmis. 2010 metais tik 8 valstybės narės laisvo judėjimo ES erdvėje kontekste pripažino tos pačios lyties asmenų sutuoktinius kaip šeimos narius. Dabar šis skaičius išaugo iki 18.

Keblioje padėtyje tebėra translyčiai asmenys. Jie vargiai gali gauti naujus dokumentus, atitinkančius lytinę tapatybę, taigi nuolat priversti aiškintis, kodėl atrodo kitos lyties, nei įrašyta pase. Pusė ES narių, prieš pripažindamos kitą lytį, reikalauja užtikrinti visišką šių asmenų nevaisingumą, devyniose jie privalo būti nesusituokę.