Pranešimas bendruomenei
Asociacija LGL džiaugiasi, kad nenumaldomai artėjant Seimo rinkimams daugėja iniciatyvų, skatinančių viešą diskusiją apie homoseksualių asmenų teisių apsaugą. Viena tokių – Seimo narės Aušrinės Marijos Pavilionienės užregistruotas Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektas.
Asociacijos LGL valdyba, išreikšdama stiprų palaikymą tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų registruotos partnerystės įdėjai, mano, kad ši iniciatyva galėtų būti gera proga pagaliau prabilti apie realias teises, kurios turėtų būti numatytos tokiame laikiname įstatyme, kol visuomenė pripažins pilnavertės santuokos teisę homoseksualams.
Tos pačios lyties porų teisinių santykių sureglamentavimo siekis yra susijęs ne su tariamo “matomumo, garbės ar visuotinio pripažinimo” troškimu, bet su faktinių visuomeninių santykių prasme jau neišvengiama būtinybe tapusiu kartu gyvenančių ir šeimas sukūrusių tos pačios lyties asmenų teisinės apsaugos poreikiu.
Dabar Europoje galiojantys registruotos partnerystės įstatymai dažniausiai garantuoja beveik visas santuokos teises, išskyrus motinystės ir tėvystės teises – dirbtinį apvaisinimą ir įsivaikinimą.
Iš pasiūlyto įstatymo projekto kol kas nėra aišku kaip realiai jis paveiks homoseksualių asmenų teises ir pareigas. Juolab, kad ir pačiame įstatymo projekte kaip tikslinė grupė tos pačios lyties asmenys net nėra atvirai įvardinti. Įstatyme numatyta partnerystės sudarymo tvarka bei sąlygos, tačiau nėra numatyta to, kas, mūsų manymu, ir turėtų sudaryti pačią šio instituto esmę – konkrečių teisinių pasekmių, kurias sukeltų partnerystės įregistravimas. Už teisinio reguliavimo ribų lieka, tokie svarbūs santykiai kaip paveldėjimas, paciento atstovavimas ir informacijos apie jo sveikatą teikimas, partnerio vaiko globa, partnerio įstatyminis atstovavimas, neaptarta baudžiamojoje teisėje ypač svarbi partnerio teisė atsisakyti liudyti prieš partnerį ir daugelis kitų. Nepakankamai aiškus ir partnerių turtinių santykių reglamentavimas, kuris įstatymo projekte apsiriboja tik blanketine norma – nuoroda į Civilinį kodeksą.
Apie realią partnerystės įstatymo naudą, kuria savo kasdieniniame gyvenime efektyviai galėtų pasinaudoti eilinė tos pačios lyties pora, bus galima kalbėti tik tuomet, kai pasiekus konsensusą visuomenėje, atsiras visas spektras konkrečių teisės normų, aiškiai ir paprastai apibrėžiančių bendro gyvenimo santykius. Šį teisėkūros procesą pirmiausiai galėtų paspartinti ne tik politikų, bet ir LGBT bendruomenės atstovų bei teisės profesionalų aktyvus indėlis tobulinant esamą ar teikiant naują registruotos partnerystės įstatymo projektą.