Spalio 26 dieną pasaulyje minima Interseksualių asmenų diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į specifines šios mažai pažintos LGBTI bendruomenės grupės problemas. Tyrimų duomenimis, interseksualūs asmenys gali sudaryti nuo 1,7 iki 4 procentų pasaulio populiacijos (JAV seksologė Anne Fausto-Sterling, 2000). Daugelyje šalių interseksualūs žmonės susiduria su barjerais, ribojančiais jų žmogaus teises, o ši problema lieka nematoma.
Pagrindinė sunkumų, kuriuos patiria interseksualūs individai, priežastis yra lyčių vaidmenys ir socialiniai lūkesčiai, kuriuos visuomenė kelia mergaitei ir berniukui, moteriai ir vyrui. Todėl neretai be tiesioginės nuorodos į lytį žmogus tiesiog nepripažįstamas. Interseksualūs asmenys gimę negali būti įvardyti berniukais ar mergaitėmis, nes jų chromosomų, anatominės arba lytinių organų savybės nepriklauso išimtinai vienai lyčių.
Interseksualių kūdikių tėvai dažnai klaidingai informuojami, o medicinos profesionalai gali paskubėti siūlydami „korekcinę“ operaciją ir gydymą, skirtą „normalizuoti“ jų vaiko lytį. Toks gydymas gali nulemti nebepataisomą lyties priskyrimą ir sterilizaciją, atliktą be išsamiai informuotų tėvų ir, svarbiausia, interseksualaus žmogaus sutikimo.
Ankstyvos „normalizacijos“ procedūros negerbia interseksualių asmenų teisių į savistabą ir psichinę bei fizinę vienovę. Kai operacijos neturi medicininių priežasčių, jos turi būti atliekamos tik interseksualiems asmenims sulaukus amžiaus, kai jie patys gali priimti sprendimą. Adekvati palaikymo grupių ir specialistų konsultacija interseksualiems vaikams ir jų šeimoms yra būtina.
Dar viena kliūtis, kurią interseksualių žmonių šeimoms tenka spręsti – teisinis gimimo liudijimo ir kitų lytį apibrėžiančių dokumentų pripažinimas. Apmaudu, tačiau aiškiai neapibrėžtos lyties žmogus gali įkristi į neatpažinto asmeninio statuso be oficialios dokumentacijos prarają.
Daugelyje Europos šalių vis labiau populiarėja siaura ir vienpusė nepilnamečių asmenų žmogaus teisių interpretacija. Tuo naudojamasi siekiant pateisinti nepilnamečių asmenų teises varžančių ir diskriminuojančių įstatymų priėmimą. Ribojama prieiga prie objektyvios informacijos, švietimo ir saviraiškos laisvės. Tie patys argumentai pasitelkiami norint užkirsti kelią bet kokioms priemonėms prieš patyčias mokykloje dėl lyčių stereotipų.
Todėl nenuostabu, jog interseksualūs asmenys jaučiasi nesuprasti: visuomenė deda per mažai pastangų juos suprasti ir vengia pripažinti jų problemas. Pasitaiko atvejų, kai interseksualūs žmonės painiojami su gėjais, lesbietėmis, translyčiais ar biseksualiais asmenimis. Interseksualūs asmenys stigmatizuojami dėl įvairių prietarų, mitų bei stereotipų. Be to, interseksualiems individams neretai taip pat trūksta žinių apie kvalifikuotos pagalbos galimybes. Dėl šių nepalankių sąlygų blogėja interseksualių asmenų psichinė sveikata.
Daugelyje valstybių pažeidžiamos šios visuomenės grupės teisės, nes klaidingai akcentuojamas interseksualumo patologiškumas, nenatūralumas. Vis dėlto, yra tarptautinių organizacijų („Intersex International“ (OII), „Intersex UK“), kurios pripažįsta interseksualių žmonių nematomumo problemą ir siekia didesnės informacijos sklaidos tiek bendruomeniniame, tiek visuomeniniame lygmenyje. Todėl spalio 26 – lapkričio 8 dienomis organizacijos visame pasaulyje stengsis atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria interseksualūs asmenys bei jų bendruomenė.
Asociacija LGL tikisi, kad tarptautinės Interseksualių asmenų dienos iniciatyva prisidės prie informavimo apie diskriminaciją bei išankstinį nusiteikimą, kurių pasekmes patiria šie žmonės, ir paskatins visuomenę pripažinti visų žmonių grupių teises.
