Homoseksualūs šauktiniai Lietuvos kariuomenėje – nepageidaujami?

Kokiu tikslu būsimam kariui užduodami klausimai: ar mėgsti skinti gėles ir ar norėtum būti gėlininku? Tam, kad būtų iššifruota jo seksualinė orientacija, nes homoseksualūs šauktiniai Lietuvos kariuomenėje nepageidaujami? Kariškiai pripažįsta, kad tokių nepriima dėl „seksualinio pasirinkimo sutrikimų“, o homoseksualūs asmenys šauktinių atrankoje įžvelgia diskriminaciją, praneša naujienų portalas klaipeda.diena.lt.

Klaipėdos regiono Komplektavimo ir karo prievolės skyriuje – šauktinių apgultis. Į atranką atvykusiems šauktiniams tenka ne tik visapusiškai pasitikrinti sveikatą, bet ir atsakyti į tris šimtus klausimų specialiame psichologijos teste. Po pokalbio su psichologu dar tenka pabendrauti su psichiatru. „Mane nustebino klausimas, ar aš mėgstu skinti gėles? Teste dar buvo klausiama, ar norėčiau būti gėlininku? Kažin ką siekiama išsiaiškinti tokiais klausimais?“ – spėliojo jaunuolis.

Būrelis klaipėdiečių ėmė garsiai svarstyti, ar tik nemėginama išsiaiškinti jų seksualinės orientacijos. „Taip pat buvo klausimas ar niekada nenorėjau būti mergina? Ar nejaučiu, kad mano siela palieka kūną?“ – stebėjosi kitas jaunuolis.

Siekia iššifruoti

Klaipėdos šaukimo punkte ne vieną dešimtmetį dirbantis psichiatras Kęstutis Ramanauskas neslėpė, kad testu iš dalies gali būti mėginama išsiaiškinti šauktinio seksualinę orientaciją. „Juk tokiais klausimais galima išsiaiškinti daug dalykų apie žmogaus charakterį ar švelnų būdą. Reikia išsiaiškinti, ar sugebės žmogus ištarnauti devynis mėnesius. Ne visi sugeba ir ne visi ištveria iki galo“, – sakė gydytojas.

Tai, kad psichologinio testo klausimyne yra klausimų apie gėles ar norą būti moterimi, K. Ramanausko visai nestebina. „Tai visose NATO šalyse naudojamas atrankos testas. Tik jis išverstas pažodžiui iš anglų kalbos. Ne medikas vertė šiuos klausimus. Jis visose šalyse vienodas“, – tikino specialistas.

Paklausus, ar iš tiesų kariuomenė filtruoja homoseksualius asmenis, medikas patikino, kad būtent tai ir vyksta. „Jūs klausimu pataikėte į dešimtuką. Po pirminės informacijos, kurią suteikia testo atsakymai, aš mėginu atidžiau paanalizuoti žmogų. Ne tik žiūriu, kurioje ausyje auskarą segi“, – tvirtino K. Ramanauskas.

Paklausus, kuo blogi LGBT* bendruomenės atstovai, psichiatras rėžė, kad jie armijai nėra tinkami. „Pagal tai aš juos ir nurašau. Nors sakoma, kad ligos nėra, bet ji yra. Psichoelgesio sutrikimai yra ne ta orientacija. Nors kiti kitaip mano. Juk toks žmogus bus patyčių objektas kariuomenėje ir jis neištarnaus visų devynių mėnesių“, – rėžė psichiatras K. Ramanauskas.

Tik asmens tyrimo dalis

Seksualinė orientacija – itin opi ir subtili tema. Už LGBT* asmenų teises kovojantieji turėtų sunerimti ne dėl LGBT* bendruomenės eitynių rengimo, o dėl to, kodėl kariuomenėje nepageidaujami homoseksualūs šauktiniai. Atrodytų, kad ir jie turėtų teisę lygiomis teisėmis tarnauti tėvynei. Tačiau ar jie veržiasi?

Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko pavaduotoja kapitonė Adriana Vinklerytė išaiškino, kad homoseksualumas nėra liga. Tačiau čia pat specialistė pabrėžė, kad „seksualinio pasirinkimo sutrikimai“ neabejotinai užkirs kelią tarnybai. „Medicininiu požiūriu, vadovaujantis tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, pati seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu ar liga. Tačiau jei asmeniui nustatyta suaugusiojo elgesio ir asmenybės sutrikimų, kurie, pagal tarptautinę klasifikaciją tarp kitų sutrikimų apima ir lyties tapatumo sutrikimus, seksualinio pasirinkimo sutrikimus, asmuo gali būti pripažintas netinkamu karo tarnybai, kaip ir dėl kitokių psichikos ir elgesio sutrikimų“, – pabrėžė kapitonė A.Vinklerytė.

Tai išaiškinta krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtinta Ekspertinių išvadų lentele. Pasak A.Vinklerytės, Karinės medicinos ekspertizės metu naudojamas psichologinio tyrimo klausimynas yra psichologinio asmens tyrimo dalis, skirta išsiaiškinti galimus tiriamojo asmenybės, elgesio, psichologinės raidos, emocijų ir kitus sutrikimus, o ne jo seksualinę orientaciją. „Be to, tinkamumas karo tarnybai nėra ribojamas ar kitaip diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos, taip pat Karo prievolės įstatymas nenumato atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo dėl seksualinės orientacijos“, – aiškino specialistė.

Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovo Vladimiro Simonko komentaras

„Apie šį klausimyną man yra žinoma nuo 2004 metų. Tačiau jo negaliu gauti, kad pamatyčiau savo akimis ir įvertinčiau – Krašto apsaugos ministerija jo mums neduoda, aiškina, kad tai vidinis dokumentas. Labai gerai, kad apie tai bus pagaliau prabilta viešai. Viena mūsų lygos narė pranešė, kad jai darbinantis į krašto apsaugos tarnybą buvo užduodami panašūs klausimai, kurie gali parodyti žmogaus lytinę orientaciją. Jei tai yra daroma, man kyla klausimas – kokiu tikslu renkama ši informacija? Ir kas bus, jei paaiškės, kad asmens lytinė orientacija yra homoseksuali ar biseksuali? Ar tai reiškia, kad žmogus neteks teisės tarnauti armijoje? O gal jam bus kariuomenėje paskirtos gėlininko pareigos, galbūt jis karo tarnyboje mėgins rengtis moteriškais rūbais? Aš ironizuoju, o kalbant rimtai, toks klausimynas, mano manymu, yra diskriminuojantis. Krašto apsaugos sistema yra labai uždara, mes ne kartą prašėme KAM vadovybės sutvarkyti Karių etikos kodeksą. Jame turi būti aiškiai parašyta, kad negali diskriminuoti žmogaus dėl lytinės orientacijos. Bet KAM šiam prašymui priešinasi, nors Lygių galimybių tarnybos kontrolierė pateikė rekomendacinę išvadą, kad kario etikos kodeksas turėtų būti papildytas. Todėl peršasi išvada, kad KAM atsainiai žiūri į šį klausimą ir kada nors jis iškils kaip probleminis. Juk yra nemaža dalis tokių asmenų, kurie tarnauja NATO partnerių šalyse. Išeitų, kad tai yra nesaugu. Pavyzdžiui, JAV ar Kanados kariuomenėje yra visiškai priešinga situacija. Kas tuomet bus atvykus tokiems kariams į Lietuvą? Mūsų kariai kitos šalies kariuose įžvelgs priešą, užuot juose matę partnerius. Tokiu atveju prasidėtų karas tarpusavyje, o ne su bendru priešu. Tik Turkijos kariuomenėje bandoma nustatyti lytinę orientaciją ir dėl to buvo nusiskundimų, kad tokie žmonės nepatenka į kariuomenę. Tačiau Turkija mums – ne pavyzdys, šioje šalyje dar toli iki europinių standartų.“

Plačiau skaitykite naujienų portale klaipeda.diena.lt.