2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) paskelbė sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41288/15), kuriuo konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Teismas kiekvienam pareiškėjui priteisė po 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad internetas Lietuvoje yra rimta terpė, kurioje yra kurstoma neapykanta prieš seksualines mažumas, todėl komentarų paskelbimas „Facebook“ socialiniame tinkle yra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą.
Žmogaus teisių profesorius Robertas Wintemute‘as (Londono Karališkasis koledžas, Jungtinė Karalaystė), byloje bendrai atstovavęs pareiškėjus sakė: „Esu labai patenkintas, jog Teismas pasiuntė stiprią žinią valdžios institucijoms visoje Europoje: neapykantos kalba LGBT asmenų atžvilgiu turi būti vertinama rimtai. į visus pareiškimus, netgi jei tai būtų vienas neapykantos komentaras Facebooke, jau nekalbant apie tuos atvejus, kai tai susiję su grasinimu žudyti turi būti atsižvelgta tinkamai. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovės LRV teigimą, jog atsisakymas pradėti tyrimą nebuvo diskriminacinis. Priešingai, Lietuvos teismų „nepritarimas pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui “, paskelbiant „ Facebook“ tinkle savo bučinio nuotrauką, patvirtino diskriminacinį institucijos požiūrį. Mano vertinimu, šis sprendimas netiesiogiai palaiko tos pačios lyties porų teisę reikšti meilę viešai, ar tai būtų parkas, kavinė, autobusas, gatvė ar „Facebook“, lygiai taip pat kaip tai daro ir skirtingų lyčių poros.“
Pasak profesoriaus Vytauto Mizaro, Teismas dar kartą atkreipė dėmesį, kad skirtingas žmonių traktavimas, be kita ko, nevienodai užtikrinant teisių apsaugą ir gynybos priemones, remiantis jų seksualine orientacija, yra nesuderinamas su Konvencijos suteikiamais teisių apsaugos standartais, ir čia valstybių nuožiūros laisvė yra siauros apimties.
„Apmaudu, kad LRV savo pozicijoje šios bylos kontekste ginčijo asociacijos LGL kaip pilietinės visuomenės organizacijos suinteresuotumą bylos baigtimi, tokiu būdu bandant paneigti esmines nevyriausybinių organizacijų funkcijas pliuralistinėje, demokratinėje visuomenėje“ – problemą įvardijo nuo proceso nacionalinėse instancijose pradžios pareiškėjus atstovavusios asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.
Vis dėlto sprendime Teismas aiškiai nustatė teisėtą pagrindą ir interesą LGL atstovauti neapykantos nusikaltimų aukas.
Teismo sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (anglų kalba)
