Tenka apgailestauti, jog planuotas kovos su diskriminacija renginys Vilniuje buvo uždraustas.
Vadovaujantis Europos žmogaus teisių konvencija Lietuva privalo užtikrinti susirinkimų laisvę visiems piliečiams ir uždrausti bet kokią diskriminaciją, taip pat ir dėl seksualinės orientacijos.
Vilniaus savivaldybė privalėtų užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos pažeidimams, o ne apskritai uždrausti šią akciją.
Jei sostinės valdžia turi priežasčių bijoti dėl demonstracijos dalyvių saugumo, jai tereikia pasirūpinti jų apsauga.
Be to, grėsmę viešajai tvarkai keliantys asmenys turi būti traukiami atsakomybėn.
Neseniai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, kad panašaus renginio Varšuvoje 2005 m. uždraudimas pažeidė teisę į susirinkimų laisvę ir teisę nebūti diskriminuojamam.
Nerimą kelia tai, kad netgi XXI amžiuje gėjų paradai ir panašūs renginiai gali būti draudžiami ar žlugdomi.
Tokie veiksmai tik dar labiau kursto egzistuojančias išankstines nuostatas ir sunkina galimybę išsiveržti iš šio užburto rato.
Europoje daug žmonių gyvena nuolat bijodami, kad bus demaskuota jų tapatybė, o išdrįsę ją atskleisti patiria diskriminaciją ir net grasinimus.
Nerimą taip pat kelia tai, kad taip mažai politikų turi tvirtą nuomonę šiuo klausimu.
Diskusijose apie demonstracijas kai kurių šalių politikų vieši pareiškimai buvo atvirai homofobiški. Toks populizmas yra apgailėtinas ir padeda „įteisinti diskriminaciją“.
Todėl norėčiau priminti, jog teisės normos šiuo klausimu yra visiškai aiškios.
Europos žmogaus teisių konvencija – neatskiriama Europos Tarybos valstybių narių nacionalinės teisės dalis, įskaitant Lietuvą, – draudžia diskriminaciją dėl asmens seksualinės orientacijos ar lytinės identifikacijos.
Konvencijos 14 straipsnyje garantuojama apsauga nuo bet kokios diskriminacijos.
Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre priėmė keletą reikšmingų sprendimų, kuriuose sakoma, kad
savanoriški tos pačios lyties suaugusių partnerių seksualiniai santykiai neturi būti laikomi nusikaltimu;
neturi būti diskriminacijos nustatant amžių sutikimui seksualiai santykiauti;
homoseksualai turi turėti teisę tarnauti ginkluotosiose pajėgose;
vienodos lyties partneriai turi turėti tokias pačias paveldėjimo teises kaip kitos poros.
Svarbiausiuose EŽTT sprendimuose nustatytų principų turi laikytis visos konvenciją ratifikavusios valstybės.
Todėl Vilniaus valdžia turėtų persvarstyti savo sprendimą ir imtis konkrečių priemonių užtikrinti visų piliečių, įskaitant gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų, susirinkimų laisvę.
Kita vertus, mąstymui pakeisti būtinos visos visuomenės pastangos: mokyklos turėtų teikti objektyvią informaciją apie homoseksualumą, persvarstyti istorijos mokymą ir užtikrinti, kad būtų objektyviai pristatomi nacių nusikaltimai prieš homoseksualus ir kiti jų persekiojimo aspektai.
Manau, kad nacionaliniai teismai, valstybės kontrolieriaus, nacionalinės žmogaus teisių institucijos privalo atkreipti dėmesį į diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos.
Thomas HAMMARBERGAS
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras