Vienuoliktasis Tarptautinės LGBTI žmogaus teisių organizacijos „ILGA-Europe“ sudarytas Europos valstybių LGBTI žmogaus teisių žemėlapis atskleidė, kad beveik pusėje iš visų Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, lyginant su 2019-aisiais, neįvyko jokio teigiamo poslinkio LGBTI žmogaus teisių srityje.
„ILGA-Europe“ vadovės Evelyne Paradis teigimu, be visuomenės sveikatos krizės ir ekonominių neramumų, su kuriais šiuo metu susiduriama, egzistuoja struktūrinės nelygybės krizė, dėl kurios pažeidžiamoms grupėms kyla dar didesnės rizikos. Dabartinėmis sąlygomis tampa tik dar labiau akivaizdu, jog įstatymai ir politika yra paskutinės LGBTI ir kitų pažeidžiamų grupių gynybos priemonės.
„Štai kodėl šiandien tapo kaip niekada svarbu valstybėms įtvirtinti LGBTI asmenų žmogaus teisių apsaugą įstatymuose ir imtis konkrečių priemonių, užtikrinančių, kad šie asmenys galėtų būti savimi teisingoje, lygioje ir sąžiningoje visuomenėje“, – tvirtina Evelyne Paradis.
Penktus metus iš eilės LGBTI teisių indekso viršūnėje atsiduria Malta (LGBTI teisių indeksas – 89 proc.), antroje vietoje – Belgija, trečioje – Liuksemburgas, ketvirtoje – Danija, penktoje – Norvegija. Europos Sąjungos autsaiderę Lenkiją (16 proc., 42 vieta) ir 34-ą vietą užėmusią Lietuvą skiria vos 5 proc. – Lietuvos LGBTI teisių indeksas įvertintas 23 procentais, lygiai taip pat kaip ir 2019-aisiais.
„2019-ieji Lietuvos LGBTI bendruomenei buvo išties nemažai žadantys metai: priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, išaiškinęs, jog konstitucinė apsauga nuo diskriminacijos apima ne tik lytinės orientacijos, bet ir lytinės tapatybės pagrindus, o šeimos teisiniai santykiai nėra tapatūs vyro ir moters santuokai. Taip pat Vilniuje vyko rekordinio dalyvių skaičiaus sulaukusios „Baltic Pride“ eitynės. Vis dėlto tenka pripažinti, jog 2020-aisiais tampame LGBTI teisių stagnacijos liudininkais“, – situaciją komentavo Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.
„Nesant politinės valios, LGBTI šeimos Lietuvoje toliau tebėra teisinio neapibrėžtumo įkaitės, translyčiams asmenims nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos paslaugos ir galimybė administracine tvarka realizuoti teisės į lyties pripažinimą, o ignoruojant LGBTI klausimus švietimo politikoje, tam tikra visuomenės dalis vis dar dažnai vadovaujasi stereotipais, o ne mokslinėmis žiniomis”, – teigė LGL vadovas.
Tam tikri neigiami pokyčiai pastebimi ir dalyje Europos Sąjungos lyderių LGBTI teisių užtikrinimo srityje – nacionaliniai lygybės politikos planai nustojo galioti Prancūzijoje, Suomijoje ir Belgijoje, tuo tarpu visos Europos kontekste, tarptautinę bendruomenę labiausiai neramina LGBTI asmenų situacija Vengrijoje, kurioje užfiksuotas net 8.46 proc. neigiamas poslinkis, o taip pat Lenkijoje ir Turkijoje, įvertinus šių šalių politiką, nukreiptą prieš LGBTI bendruomenes iki pandemijos.
