Birželio 7 dieną Pride namuose „Paviljone“ vyko diskusija su policijos pareigūnais iš Švedijos, dirbančiais Stokholmo policijos Demokratijos ir neapykantos nusikaltimų skyriuje.

Kaip kovoti su neapykantos nusikaltimų reiškiniu? Kodėl būtina pranešti apie neapykantos nusikaltimus LGBT žmonių atžvilgiu? Kuo naudingi LGBT jautrumo mokymai policijos pareigūnams? Kodėl svarbu, kad policijos pajėgose būtų atvirai apie savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę kalbančių policijos pareigūnų? Kodėl svarbu dalintis gerąja patirtimi kovojant su neapykantos nusikaltimais?

Šiuos ir kitus klausimus aptarėme diskusijoje su Stokholmo policijos Demokratijos ir neapykantos nusikaltimų skyriuje tarnaujančiais policijos pareigūnais bei Lietuvos policijos mokyklos atstovais.
Stokholmo policijos atstovai taip pat pasidalino gerąja patirtimi tiriant neapykantos nusikaltimus, teikiant paramą nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindu, vedant mokymus Lietuvos policijos pareigūnams bei saugant Stokholmo „Pride“ eitynių dalyvius.

„Stokholmo „Pride“ eitynės yra labiau vakarėlis nei protestas. 2018 metais Stokholme vykusiose „EuroPride“ eitynėse dalyvavo 55 000–60 000 dalyvių, renginį stebėjo apie 500 000 žmonių. Šeimos papuošė vaikus vaivorykštės spalvomis ir šventė lygybę. 95 proc. renginio žiūrovų yra heteroseksualūs. Tai lyg Rio de Žaneiro karnavalas. Nepamirštamas reginys,“ – sako diskusijos dalyvis, Stokholmo policijos Neapykantos nusikaltimų padalinio inspektorius ir Švedijos LGBT policijos asociacijos įkūrėjas Göran Stanton.

Diskusija buvo organizuojama pagal Švedijos instituto finansuojamą ir Švedijos ambasados Vilniuje remiamą „What is a Hate Crime“ projektą bei projektą Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis finansuojamą projektą „Vadinkite tai neapykanta“.

Renginio partneris: Švedijos ambasada Vilniuje.

© Augusto Didžgalvio nuotraukos