Diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu apraiškos Lietuvoje

Specialios Eurobarometro apklausos „Diskriminacija Europos Sąjungoje. Suvokimas, patirtis ir požiūris“ atliktos 2008 metais duomenimis, pakankamai didelė dalis apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (43 proc.) manė, kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra paplitusi. Tuo tarpu 51 proc. apklausoje dalyvavusių ES respondentų nurodė, kad ši diskriminacijos forma yra paplitusi.

Ta pati apklausa parodė, kad ES šalių narių respondentų manymu asmenys dėl lytinės orientacijos yra labiausiai diskriminuojami švietimo sektoriuje. 21 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu yra paplitusi šiame sektoriuje.

Tačiau nepaisant to, kad pakankamai didelė gyventojų dalis mano, kad diskriminacijos dėl lytinės orientacijos forma yra paplitusi, nemažai žmonių tiki, kad situacija gerėja – 45 proc. Lietuvos respondentų nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus diskriminacija dėl lytinės orientacijos Lietuvoje sumažėjo.

2009 metais atliktos Eurobarometro apklausos „Diskriminacija ES šalyse 2009 m.“ duomenimis, 36 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad diskriminacija seksualinės orientacijos pagrindu yra paplitusi. 15 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad asmens seksualinė orientacija, gali sukliudyti įsidarbinti. Mūsų šalies gyventojų nuomonė nedaug skiriasi nuo ES vidurkio – 18 proc. ES gyventojų mano, kad seksualinė orientacija gali būti kliūtimi įsidarbinant.

Tačiau nepaisant to, kad pakankamai didelė gyventojų dalis mano, kad diskriminacijos dėl lytinės orientacijos forma yra paplitusi, nemažai žmonių tiki, kad situacija gerėja – 45 proc. Lietuvos respondentų nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus diskriminacija dėl lytinės orientacijos Lietuvoje sumažėjo.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundų statistika. 2009 metais atlikti 4 skundų tyrimai dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu, tai sudarė vos 2 proc. visų tyrimų. Iš viso 2009 metais gauti 165 skundai, kontrolieriaus iniciatyva atlikti 3 tyrimai. Būtina atkreipti dėmesį, kad netradicinės lytinės orientacijos žmonės 2009 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai daugiausia skundėsi dėl savo teisių pažeidimų darbo santykių srityje (75 proc. visų skundų). 25 proc. skundų gauta dėl žiniasklaidos veiksmų.

2008 metais atlikti 8 skundų tyrimai diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos srityje, tai sudarė vos 4 proc. visų tyrimų. Pažymėtina, kad 2008 metais netradicinės lytinės orientacijos žmonės visai nepateikė skundų dėl teisių pažeidimų darbo santykių srityje[1], o dauguma skundų (50 proc.) sudarė skundai dėl valdžios ar vykdomosios valdžios institucijų veiksmų.

Netiesioginė diskriminacija homoseksualių porų atžvilgiu pasireiškia skirtingose sferose. Tos pačios lyties asmenų poros susiduria su begale ne tik moralinių, bet ir juridinių kliūčių, todėl, kad Lietuvoje neegzistuoja partnerystės įstatymas, leidžiantis formaliai įtvirtinti santykius ir homoseksualams.

Gėjų ar lesbiečių pora negali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe, suteikiančia teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, artimuosius. Heteroseksuali pora nebūtų baudžiama už tai, jei vienas iš partnerių nepraneštų teisėsaugai apie kito padarytą nusikaltimą. Homoseksualams už tai grėstų teisinė atsakomybė.

Gėjai ar lesbietės Lietuvoje taip pat negali turėti pretenzijų į ilgalaikį pasimatymą su įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančiu mylimuoju, mat tokia galimybė – sutuoktinių privilegija.

Netradicinės orientacijos poros negali pretenduoti į našlių pensiją, net ir 30 metų kartu išgyvenusiems homoseksualams veikiausiai taip pat nepavyktų įrodyti savivaldybei, kad mirus partneriui priklauso laidojimo pašalpa. Gėjams ir lesbietėms Lietuvoje teisiškai nepriklauso netgi išmoka susirgusiam šeimos nariui slaugyti.
Gerinanti kasdienę lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų padėtį svarbus jų interesų atstovavimas ir lobizmas. Tai vienas iš pagrindinių LGBT organizacijų tikslų. Vadovaujantis užsienio šalių patirtimi bei tinkamai panaudojant turimą potencialą Lietuvos NVO organizacijos, atstovaujančios LGBT, siekia atstovauti LGBT judėjimo Lietuvoje interesams ir užsiimti lobistine veikla; iššūkis, kuriam įveikti reikalinga parama iš užsienio.

Net ir trūkstant išteklių, LGL Lietuvoje per 16 gyvavimo metų nuėjo ilgą kelią, daugiausiai dėl sėkmingos interesų atstovavimo ir lobizmo veiklos, taip pat todėl, kad pasinaudojo proga pateikti informaciją visuomenei.

Pagrindiniai sėkmingą veiklą lėmę interesų atstovavimo ir lobizmo veiksniai:
− Savo patikimumo kūrimas vadovaujantis faktais ir gerai pasiruošus
− Pasitikėjimas savimi, siekiant pateikti informaciją auditorijai, kuri, manoma, nori būti paveikta
− Kantrybė ir atkaklumas siekiant, kad problema išliktų vieša
− Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, turinčiomis panašius uždavinius, ir su įvairiais politikos formuotojais ir ekspertais
− Informacija, kurią norite perduoti, turi būti grindžiama užsitarnautu organizacijos narių pasitikėjimu ir organizacijos darbu su tiksline grupe
− Reikia būti atviram ir prieinamam žiniasklaidai ir turėti darbo su žiniasklaida strategiją

Įgyvendinant ES užimtumo ir socialinio solidarumo programą Progress, Lietuvoje įsibėgėjo projekto „Prieš diskriminaciją bei netoleranciją: efektyvesnio bendradarbiavimo paieškos bei galimybės“ veiklos. Vienas iš svarbiausių šio projekto siekių yra NVO, atstovaujančių diskriminacijos atžvilgiu pažeidžiamas grupes, gyventojų tarporganizacinio tinklo sukūrimas. Nevyriausybinės organizacijos, pasitelkdamos Nacionalinį lygybės ir įvairovės forumo dalyvių žinias ir patirtį, bendradarbiauja ieškodami efektyvių sprendimų kovoje prieš diskriminaciją.
Norinčius susipažinti su forumo veikla bei prisidėti prie aktualių problemų sprendimo kviečiami apsilankyti svetainėje http://nlif.lt .

Šis informacinis straipsnis yra parengtas įgyvendinant projektą „Prieš diskriminaciją ir netoleranciją: efektyvesnio bendradarbiavimo paieškos bei galimybės” (Nr. VS/2009/0374; SI2.542844; sutarties priedas Nr. VS/2010/0114).
Šio informacinio straipsnio turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos Užimtumo ir socialinių reikalų generalinio direktorato nuomonę arba poziciją. Nei Europos Komisija, nei bet kuris asmuo, veikiantis jos vardu, neatsako už galimą šio teksto informacijos panaudojimą.

——————————————————————————–

[1] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos metinė ataskaita už 2008 metus.