Dažniausiai biseksualiems asmenims užduodami kvaili klausimai

Kaip ir kiti “Facebooke” besisukinėjantys žmonės, Naujųjų metų išvakarėse pernai brūkštelėjau keletą naujametinių pažadų sau. “Kalbėsiu pati už save, neleisiu kitiems žmonėms manęs apibrėžti,” – skelbė nr. 17. Biseksualumas visada buvo man labai svarbus, todėl automatiškai patenka į kategoriją dalykų, apie kuriuos norėčiau pradėti kalbėti pati. Juolab, kad nenumaldomai artėja Tarptautinė biseksualių asmenų matomumo diena (rugsėjo 23 d.)! Pasitelkusi į pagalbą savo biseksualių draugų patirtis, aptarsiu dažniausiai pasitaikančius teiginius, klausimus bei stereotipus, su kuriais susiduria bet kuris biseksualus asmuo bet kuriame pasaulio kampelyje.

1. Biseksualai neegzistuoja

Mes “tūnom” tiek heteroseksualaus tiek ir homoseksualaus pasaulio paraštėse. Abiejų šių pasaulių atstovai neretai įsivaizduoja ir teigia, jog biseksualumas neegzistuoja – juk traukia arba vyrai, arba moterys – štai ir viskas! Pasigirsta ir raginimai apsispręsti bei nesigviešti daugiau, nei reikia. Vis gi didžioji visuomenės dalis tiesiog atsisako suprasti ką reiškia būti biseksualiu, supaprastindami šią seksualinę orientaciją iki paleistuvystės ir lytinių santykių pobūdžio. Nors dabar jau apie biseksualius žmones galima rasti šiokios tokios informacijos, tik mažos dalies šios informacijos autoriai yra patys biseksualai. Esu įsitikinusi, kad net nerašydami švietėjiškų straipsnių, neorganizuodami dirbtuvių bei paskaitų, o tiesiog būdami atvirais bei matomais biseksualios seksualinės orientacijos atstovais, galime pateikti puikų pavyzdį tiems, kam neteko susidurti – štai, taip atrodo biseksualus žmogus!

2. Iš kur žinai, kad esi biseksualus?

“Apibūdinti biseksualumą yra labai sunku! Gali būti tiek apibrėžimų, kiek yra pačių biseksualų,” – teigia Francois, 30 metų prancūzas režisierius. “Seksualumas – toks reiškinys, kurį sunku ne tik apibrėžti, bet ir suprasti, ypatingai kai nutolstame iš mums pažįstamos dvinarės sistemos. Būtų pernelyg sudėtinga tai suvokti per, tarkim, dešimt sekundžių, todėl žmonės taiko tai, ką jau žino. Kaip gali žinoti, kad mėgsti obuolius, kol neparagavai obuolio? Negali! Taigi, pasak dažno žmogaus, – tokią logiką galima taikyti ir romantiniams santykiams,” – į klausimą, kurį girdime taip dažnai, būtent “Iš kur žinai, jog esi biseksualus?”,  atsako Francois.

3. Tu vis dar biseksualus?

Net ir patys atviriausi iš mūsų neretai yra vertinami vien pagal mūsų partnerio lytį, lyg mūsų tapatybė tiesiogiai nuo jos priklausytų. “Kai heteroseksuali moteris susituokia su vyru, ar ji tampa tik ištekėjusi, ar tebėra heteroseksuali? Tas pats galioja tos pačios lyties poroms. Ar jų seksualinė orientacija tiesiog išnyksta vien dėl to, kad šie žmonės sudaro santuoką? Santuoką pasirenkame, o seksualinės orientacijos – ne,” – svarsto Koletta, 25 metų amžiaus lietuvė, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje.

4. …jūs gobšios pasileidėlės!

Kai užduodu jai klasika tapusį klausimą “Kas tau labiau patinka, vyrai ar moterys?”, ji man atsako: “Išsiautinimas (angl. “coming out“) nieko nepakeitė – aš vis dar nesugebu susirasti žmogaus, su kuriuo norėčiau būti kartu. Galėčiau pasakyti, kad man labiau patinka vyrai, bet man vienodai nesiseka tiek su vyrais, tiek su moterimis,” – juokiasi. Akivaizdu, kad tai, jog mus domina daugiau nei vienos lyties atstovai, nereiškia, kad neturim skonio. Nuspręsdami būti atviri apie savo seksualinę orientaciją, dauguma biseksualių žmonių tampa itin seksualizuojami, sulaukia padidinto susidomėjimo seksualiniu gyvenimu. Daug kam net ima atrodyti, jog normalu uždavinėti vojeristiškus klausimus bei siūlyti užsiimti seksu trise. Kartais nusileidžiama iki įžeidinėjimu ar net smurto lygio. Dėl neigiamų patirčių ir išgyvenimų itin didelė dalis biseksualių žmonių renkasi likti nematomais, slėptis “spintoje”. “Stengiuosi gyventi kiek įmanoma atviriau, bet nesu atviras darbe bei šeimoje. Bent jau tol kol nesu įsitikinęs, kaip jie mane priims. Kartą jau esu gavęs smūgį į veidą iš bendradarbio ir nenorėčiau, kad tai pasikartotų,” – guodžiasi Francois.

5. 50/50

Nėra teisingo ar klaidingo būdo būti biseksualia. Tiesą sakant, egzistuoja gausybė pavadinimų ir apibrėžimų, su kuriais žmonės tapatinasi, siekdami suvokti savo seksualinę orientaciją. Man mielas biseksualumo apibrėžimas sukurtas Robyn Ochs, visame pasaulyje žinomos biseksualios aktyvistės iš JAV: “Aš vadinu save biseksualia, nes pripažįstu, kad turiu potencialą jausti romantinę ir (ar) seksualinę trauką daugiau nei vienos lyties asmenims, nebūtinai tuo pat metu, nebūtinai ta pačia apimtimi, nebūtinai tokiu pat būdu.” Nebūtina būti išbandžius įvairaus pobūdžio lytinių santykių su daugybe įvairių lyčių atstovų, nes, kad ir koks bebūtų tavo amžius, lytis, šeiminė padėtis ar kiti demografiniai duomenys, niekam neprivalai nieko įrodinėti. Esi biseksualus jeigu save tokiu laikai. Negana to, niekas negali tavęs sulaikyti nuo širdžiai mielos “etiketės” paieškos. “Man regis, man buvo 28 metai, kai aš ėjau į darbą ir staigiai suvokiau – nesu heteroseksuali. Kurį laiką vadinau save biseksualia, bet supratusi, kad jaučiu stipresnę trauką vyrams ir, atradusi naują pavadinimą, ėmiau naudoti apibūdinimą “hetero-lanksti,” – pasakoja Agnė, 37 metų mama iš Vilniaus. Ji priduria: “Negalėčiau atsiskleisti savo mamai. Ji pasiustų ir greičiausiai dieną naktį už mane melstųsi. Gyvenimas tradicinių visuomenės lūkesčių paraštėse būna sunkus ir labai vienišas.”

6. Aš tai nesiburiu į kažkokią bendruomenę su kuria mane vienytų tik mano seksualinė orientacija. Kas taip daro?!

Jau aptarėm, kaip dažnai biseksualumas yra tiesiog nesuprantamas, reikalaujama jį įrodyti ir juo nuolat abejojama – ar dėl to netampa akivaizdu, kad su tuo susiduriantys biseksualai gali turėti unikalių patirčių, kurios mus visus galėtų vienyti, juokinti, liūdinti ar versti burtis į bendruomenę? Juk negimstame mokėdami susidoroti su viskuo, kad ir ką reikštų potraukis daugiau nei vienos lyties žmonėms. Juk ne visi turi tokias šaunias mamas kaip mūsų Agnė, kuri, paklausta, ar svarbu su paaugliais kalbėti apie seksualumą, atsakė: “Aš visada pasakau dukrai, kad visiškai normalu jausti įvairius jausmus tiek berniukams, tiek mergaitėms. Kai kalbėjome apie sutikimą (angl. “consent“), aš jai pasakojau, kad santykiams su merginomis galioja tos pačios taisyklės kaip ir santykiams su vaikinais. Mes kalbamės apie tai, kad normalu jausti romantinius jausmus tos pačios lyties atstovams ir ji tai supranta.” “Bendruomenė vienijama vien seksualinės orientacijos gali padėti jos nariams kažkur pritapti. Ji tau parodo, kad tokie žmonės kaip tu egzistuoja. Užuot jautęsis vienišu nepageidaujamu keistuoliu, matai tokius pat žmones kaip tu pats, su panašiais išgyvenimais ir iššūkiais. Tai gali įkvėpti tave norėti pokyčių visuomenėje ir įgalinti jų siekti,” – paaiškina Agnė.


Didelė žmonių dalis nemato mūsų patirčių. Kai kurios iš jų nematomos, kitos – aktyviai trinamos. Už mus nereikia dieną naktį melstis. Mes nesame vien pasimetę ir godūs ištvirkėliai. Mes nenusipelnom nei žodinių, nei fizinių smūgių vien už tai, kad esame savimi. Tačiau tol, kol visa tai vyksta:

Mums reikalinga bendruomenė!

Mes privaloma švęsti biseksualių asmenų matomumo dienas, savaites ir ištisus mėnesius!

Mes turime mokyti vaikus, kad neturėtų būti svarbu, kokios lyties žmogui jaučiame jausmus!

Mes turime didžiuotis ir švęsti savo biseksualią tapatybę!

Iki susitikimo Tarptautinės biseksualių asmenų dienos minėjimui skirtame renginyje LGBT* bendruomenės centre “Bi-eautiful evening – come celebrate Bisexual Visibility Day!