B. Sabatauskaitė: Žodžio laisvė nesuteikia teisės kurstyti neapykantą

Tam tikri straipsniai iššaukia neapykantą kurstančius pasisakymus. Tokių pavyzdžių daugybė: kai sekmadienį spaudoje pasirodė informacija apie vaikino savižudybę ir jos galimą sąsają su asmens seksualine orientacija, po straipsniais internetiniuose portaluose, socialiniame tinkle „Facebook“ pasipylė daugybė šokiruojančių komentarų.

Žodžio laisvė, nors viena svarbiausių žmogaus teisių, kaip ir dauguma teisių nėra absoliuti ir neribojama. Ji neapima kitų žmonių niekinimo, įžeidinėjimo, menkinimo, skatinimo susidoroti, šmeižto.

Savaitgalį pasirodžius komentarams po straipsniais „R.Zabarauskas: Biržuose jaunuolis galėjo nusižudyti dėl savo orientacijos” bei „Prieš mirtį – jaunuolio išpažintis apie neviltį ir homoseksualumą” sukėlė pasipiktinimą. Iškilo diskusijos, ar komentarai, kurie tiesiogiai nekviečia eiti susidoroti, mušti ar žudyti asmenis dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti laikomi neapykantos kurstymu? Ar už tokius komentarus gali atsirasti baudžiamoji atsakomybė?

Kad įsitikintume, jog įžeidžiančių, žeminančių komentarų dėl asmenų priklausymo tam tikrai grupei apstu, pakanka atsidaryti bet kurio straipsnio komentarus, jei straipsnis yra apie juodaodžius, migrantus, asmenų seksualinę orientaciją, apie žmones, kurių tikėjimas yra kitoks nei daugumos, apie seksualinio išprievartavimo aukas, apie nukentėjusias nuo smurto šeimoje.

Dažnai pasirodo diskusijos, kad tokių komentarų skaityti nereikia ir nereikėtų sau nervų gadintis, vis dėlto, jų apstu socialiniame tinkle po žiniasklaidos portalų viešinamais straipsniais, viešų asmenų pasisakymuose. Tad išvengti jų yra sudėtinga.

Nevaržomai skleidžiama neapykanta gali turėti įtakos bendrai visuomenės gerovei, politiniam stabilumui, bendrai visuomenėje vyraujančiai nuomonei, sukelti didelį nesaugumo jausmą ir turėti įtakos žmonių psichinei sveikatai, o, kaip ir įrodo asmenų užpuolimų dėl jų odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos ar priklausymo kitai grupei pavyzdžiai – gyvybei.

Plačiau skaitykite portale lrytas.lt