Kiekvienas „Pride“ renginys yra svarbi pilietinė iniciatyva. Jam surengti reikia daug savanoriško darbo, drąsos, atsakomybės ir atkaklumo – ypač miestuose, kuriuose LGBTQ+ bendruomenės matomumas vis dar sulaukia pasipriešinimo. Todėl džiugu, kad tokios iniciatyvos vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Diskusijos, kilusios po šių metų „Kaunas Pride“, suteikia progą plačiau pasikalbėti apie tai, koks galėtų būti „Pride“ ir kaip jame sutalpinti skirtingas LGBTQ+ žmonių bei jų sąjungininkų patirtis. Šia diskusija nesiekiu vertinti organizatorių pastangų ar abejoti jų teise patiems pasirinkti renginio kryptį. Priešingai – bendruomenės iniciatyvumas yra būtinas, o skirtingos aktyvizmo formos praturtina visą žmogaus teisių judėjimą.

Kartu man svarbu kelti klausimą, kaip užtikrinti, kad „Pride“ būtų kuo labiau telkianti erdvė. Viešas renginys siunčia ne tik politinę žinią, bet ir kvietimą. Juo visuomenei pasakoma, dėl ko renkamės, kokio pokyčio siekiame ir kas gali prie mūsų prisijungti. Norėtųsi, kad žmogus, atėjęs palaikyti LGBTQ+ žmonių lygybės, šiame kvietime galėtų atpažinti ir save.

„Pride“ niekada nebuvo apolitiškas. Pats reikalavimas užtikrinti LGBTQ+ žmonių lygybę yra politinis. Šeimų teisinis pripažinimas, translyčių žmonių teisės ir sveikatos priežiūra, apsauga nuo diskriminacijos bei neapykantos nusikaltimų, LGBTQ+ jaunuolių saugumas mokyklose – visa tai priklauso ir nuo politinių sprendimų.

Tačiau LGBTQ+ žmonių lygybės siekis gali peržengti atskirų politinių ideologijų ribas. Žmogaus teisės nėra vienos politinės krypties nuosavybė. Žmonės gali skirtingai vertinti ekonominius, socialinius ar tarptautinės politikos klausimus ir kartu nuoširdžiai sutarti, kad seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė negali būti pagrindas suteikti žmogui mažiau teisių, apsaugos ar pagarbos.

Pati LGBTQ+ bendruomenė yra labai įvairi. Joje yra skirtingų kartų, profesijų, socialinių patirčių, tikėjimų ir politinių įsitikinimų žmonių. Ne visi vienodai supranta aktyvizmą, protestą ar solidarumą. Vieniems artimesnė ryški politinė laikysena, kitiems – konkretūs teisiniai pokyčiai, bendruomenės matomumas, saugumo jausmas ar galimybė viešai būti savimi.

Ši įvairovė nėra LGBTQ+ žmogaus teisių judėjimo trūkumas. Priešingai – ji parodo, kad LGBTQ+ žmonės yra ne atskira, vienodai mąstanti grupė, o visuomenės dalis. Todėl svarbu ieškoti tokios kalbos ir tokių dalyvavimo formų, kurios leistų skirtingiems žmonėms būti kartu, nereikalaujant, kad visais klausimais jų nuomonės sutaptų.

Tokie pat skirtingi yra ir LGBTQ+ žmonių sąjungininkai. Į „Pride“ ateina tėvai, draugai, bendradarbiai, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovai, politikai, tikintys žmonės bei tie, kurie nepriklauso jokiai organizacijai. Jų kelias į palaikymą ir motyvai gali būti skirtingi, tačiau juos sieja bendras lygybės principas.

Sąjungininkai neturėtų kalbėti LGBTQ+ žmonių vardu ar nustelbti jų patirčių. Tačiau jų dalyvavimas yra reikšmingas. Teisiniai ir socialiniai pokyčiai nevyksta uždarame bendruomenės rate. Jiems reikia platesnio visuomenės palaikymo, politinės valios ir institucijų įsitraukimo. Kiekvienas žmogus, pasirengęs viešai palaikyti LGBTQ+ žmonių lygybę, gali prisidėti prie šio pokyčio.

LGBTQ+ žmonių patirtys taip pat nėra atskirtos nuo kitų visuomenėje egzistuojančių nelygybės formų. Tas pats žmogus gali patirti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taip pat dėl lyties, kilmės, negalios, socialinės padėties ar migracijos patirties. Todėl solidarumas su kitomis pažeidžiamomis grupėmis ir platesnis socialinis jautrumas yra prasminga žmogaus teisių judėjimo dalis.

Šios temos gali būti matomos ir „Pride“ renginiuose. Svarbiausia, kad jos padėtų geriau suprasti skirtingas bendruomenės patirtis ir kurtų daugiau solidarumo. Kartu pagrindinė renginio žinia turėtų išlikti pakankamai aiški, kad žmonės, norintys palaikyti LGBTQ+ lygybę, neabejotų, ar jie yra laukiami „Pride“ eitynėse.

Nebūtina visų sudėtingų visuomenės klausimų suprasti vienodai, kad galėtume susitarti dėl žmogaus teisių nedalomumo. Dalyvavimas „Pride“ gali reikšti pirmiausia paramą LGBTQ+ žmonių teisei gyventi saugiai, atvirai ir lygiateisiškai. Toks bendras pagrindas palieka erdvės ir platesnėms diskusijoms, ir skirtingiems požiūriams.

„Pride“ poveikis Lietuvoje labai priklauso nuo jo gebėjimo telkti. Kuo daugiau žmonių viešai palaiko LGBTQ+ lygybę, tuo sunkiau šią temą nustumti į visuomenės paraštes. Matomumas padrąsina tuos, kurie anksčiau tylėjo, padeda LGBTQ+ jaunuoliams pasijusti ne tokiems vienišiems ir parodo sprendimų priėmėjams, kad lygybės klausimas rūpi plačiai visuomenės daliai.

Platus dalyvavimas taip pat siunčia aiškią žinią valstybės institucijoms. Lietuvos politikai gali priimti sprendimus, kurie pakeistų LGBTQ+ žmonių kasdienybę. Savivaldybės, mokyklos, gydymo įstaigos ir darbdaviai gali keisti savo praktiką. Kuo daugiau žmonių palaiko šiuos pokyčius, tuo didesnė tikimybė, kad jie taps tikrove.

Kiekvienas „Pride“ turi savo istoriją, organizatorius, bendruomenę ir pasirinktą raiškos būdą. Nėra vieno privalomo modelio, kurį visi renginiai turėtų atkartoti. Vieni gali būti labiau orientuoti į protestą, kiti – į bendruomenės stiprinimą, kultūrą, šventę ar dialogą su visuomene. Šios formos gali papildyti viena kitą.

Lygiai taip pat neturėtume priešinti skirtingai „Pride“ prasmę suprantančių žmonių. Abejonės, klausimai ar kitoks požiūris į renginio komunikaciją nebūtinai reiškia priešiškumą organizatoriams ar LGBTQ+ bendruomenei. Tai gali būti nuoširdus bandymas suprasti, kaip sukurti erdvę, kurioje jaustųsi laukiama kuo daugiau žmonių.

Žmogaus teisių judėjimas stiprėja tada, kai geba kalbėtis ne tik su tais, kurie jau dėl visko sutaria. Jis stiprėja aiškiai išsakydamas savo tikslus, išgirsdamas skirtingas patirtis ir padėdamas žmonėms atrasti bendrą pagrindą.

Lietuvos LGBTQ+ bendruomenei vis dar reikia plataus visuomenės palaikymo. Dar nepasiekėme tokios teisinės ir socialinės lygybės, kad galėtume nesirūpinti, kaip į šį siekį įtraukti daugiau žmonių. Turime kalbėtis su tėvais, mokytojais, medikais, darbdaviais, tikinčiaisiais, regionų gyventojais, politikais ir jaunimu. Kiekviena nauja palaikymo istorija padeda keisti visuomenę.

Šia nuostata vadovaujamės ir organizuodami 2027 m. birželio 5 dieną Vilniuje vyksiančias „Lithuanian Pride“ eitynes „Už lygybę!“. Norime, kad jose būtų vietos visiems, palaikantiems LGBTQ+ žmonių lygybę – bendruomenės nariams, jų artimiesiems, nevyriausybinėms organizacijoms, verslui, politikams ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Dalyvių požiūriai kitais klausimais gali skirtis, tačiau eitynėse juos vienys aiški žinia: LGBTQ+ žmonės turi turėti tokias pačias teises, būti saugūs ir laisvai gyventi savo gyvenimą. Kviečiame ne pasirinkti vieną politinę tapatybę, o susitikti ten, kur galime sutarti – žmogaus orumo ir lygybės pusėje.

„Pride“ gali būti protestas, šventė, bendruomenės susitikimas ir solidarumo išraiška. Jame gali tilpti skirtingos temos, patirtys ir aktyvizmo tradicijos. Tačiau didžiausia jo jėga atsiskleidžia tada, kai skirtingi žmonės gali susitikti dėl bendro tikslo.

Neprivalome sutarti dėl visko, kad galėtume kartu palaikyti lygybę. Jei „Pride“ siekia keisti ne tik vienos dienos miesto momentinę nuotrauką, bet ir visuomenę, jis turi padėti žmonėms atrasti tai, kas juos jungia, ir palikti duris atviras visiems, nuoširdžiai palaikantiems LGBTQ+ žmonių teises.

Straipsnis publikuotas portale LRT.lt: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/3052287/egle-kuktoraite-ar-pride-yra-vietos-visiems-palaikantiems-lygybe