„Vaivorykštės dienų 2015“ temą „LGBT* jaunimas“ įkvėpė realūs įvykiai, kurie vyksta aplink mus. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, net 81 % LGBT* asmenų Lietuvoje slepia savo LGBT* tapatybę mokykloje. Taigi tampa aišku, kad LGBT* jaunuoliai Lietuvoje nesijaučia saugūs atskleisti savo lytinę orientaciją ar lytinę tapatybę, nes dėl to susiduria su diskriminacija švietimo įstaigose. Vis dėlto, ši problema išlieka nematoma, nepripažinta ir nesulaukia tėvų, mokytojų, mokslininkų bei švietimo specialistų atsako.
2014 metų spalio ir lapkričio mėnesiais psichologijos magistrė Kamila Gasinska asociacijos LGL užsakymu atliko tyrimą „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“, kurio metu pusantro šimto 16-20 metų amžiaus LGBT* jaunuolių prakalbo apie Lietuvos mokyklose patirtas homofobines ir bifobines patyčias. Tyrime taip pat dalyvavo ir per šimtą mokytojų, atskleidusių, ką mano apie šią patyčių formą.
Apibendrinus tyrimo rezultatus tapo aišku, jog homofobinės patyčios mokykloje – klestinti problema: aštuoni iš dešimties tyrime dalyvavusių mokinių teigė mokykloje patyrę homofobines patyčias, daugiau kaip pusė – sakė slepiantys savo lytinę orientaciją, daugiau kaip trečdalis tikino mokykloje nesijaučiantys saugiai, nes iš patirties žino, jog patyčių atveju pagalbos iš mokytojų nesulauks. Daugelio mokinių teigimu, nuo homofobinių patyčių nukenčia ne tik atvirai homoseksualūs ar biseksualūs mokiniai, bet ir visi stereotipinio savo lyties įvaizdžio neatitinkantys mokyklos bendruomenės nariai.
Tai, jog mokiniai mokykloje patiria homofobines patyčias, pripažįsta vos dešimtadalis apklaustų mokytojų, o daugiau kaip pusės jų nuomone, šių patyčių problemos mokykloje apskritai nėra, todėl nėra ir poreikio ją spręsti. Daugiau kaip pusės mokytojų įsitikinimu, mokykla nėra tinkama vieta kalbėti apie asmens lytinę orientaciją.
Jaunuoliai, kurie nesitiki mokytojų pagalbos ir paramos, jaučiasi nereikalingi ir nesaugūs. Šiems mokiniams tenka vieniems išgyventi homofobinių ir bifobinių patyčių pasekmes: nepasitikėjimą savimi, stresą, o kraštutiniais atvejais – depresiją ar mintis apie savižudybę. „Po truputį nugrimzdau į depresiją, nes nežinojau, ką daryti ir kodėl žmonės manęs nekenčia. Pamatę patyčias mokytojai jas ignoruodavo, arba sakydavo, kad „viskas praeis“. Bet nepraėjo. Ir pasipriešinti negalėjau, nes buvau vienas, vienas prieš juos visus,“ – savo patirtį atskleidė tyrime dalyvavęs homoseksualus jaunuolis.
Homofobinės ir transfobinės patyčios paveikia tuos, iš kurių tyčiojamasi, tuos, kurie tyčiojasi, ir visus, esančius patyčių aplinkoje. Taip pat jos pažeidžia žmogaus teisę į švietimą visiems ir silpnina švietimo kokybę. Tai – diskriminavimo ir atskirties forma, pažeidžianti saugių švietimo įstaigų principą. Taigi patyčios – švietimo sistemos problema, kurią turi spręsti švietimo ir mokslo institucijų atstovai.
Jaunų homoseksualių, biseksualių ir translyčių asmenų poreikiai mokyklos aplinkoje yra lygiai tokie patys, kaip ir kitų bendramokslių: jie nori jaustis saugiai, nebūti diskriminuojami dėl to, kokie yra, bei turėti galimybę siekti užsibrėžtų tikslų mokslo srityje. Nuolat bendraudami su jaunimu, mokytojai pirmieji gali pastebėti patyčias mokykloje, todėl privalo tinkamai į jas reaguoti.
Net ir vienam mokytojui pakeitus savo elgesį bei reakciją į homofobines patyčias, gali pagerėti visos mokyklos atmosfera. Tačiau siekiant ilgalaikio ir patvaraus problemos sprendimo, būtina į kovą su patyčiomis įtraukti visą mokyklos bendruomenę. Prie to prisidėti gali konkrečių ir aiškių mokyklos taisyklių bei strategijų sukūrimas ir nuoseklus jų įgyvendinimas.
Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją skirti renginiai – proga švęsti mūsų vienybę siekiant užtikrinti žmogaus teises visiems!
Renginių serija organizuojama pagal Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje remiamą projektą “Link praktinio LGBT* teisių įgyvendinimo Lietuvoje“. Projekto įgyvendinimą remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programa. Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus.