Po viešu LGBT asmens įrašu pasirodo neapykantą kurstantis komentaras. Paskui dar vienas. Netrukus komentarai ima kartotis, atsiranda grasinimų ir melagingų teiginių. Galima užblokuoti neapykantą skleidžiančias paskyras, pranešti platformai ar išvis nuspręsti pasitraukti iš socialinių tinklapių. Tačiau prieš kitą kartą pasisakant viešai žmogus jau žino, ko gali tikėtis.

Taip internetinė neapykanta paveikia viešąją diskusiją. Kartais net nereikia savo argumentais įtikinti oponento – pakanka pasiekti, kad žmogus nebenorėtų kalbėti.

Dirbdama žmogaus teisių srityje matau, kaip neapykanta viešojoje erdvėje veikia LGBT bendruomenės žmones. Viešai pasidalijus savo patirtimi, dėmesys neretai nukrypsta nuo to, ką žmogus pasakė, į jo tapatybę ar teisę apskritai būti matomam. Tačiau panašų spaudimą patiria ir moterys, tautinių bei religinių mažumų atstovai, žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai. Skiriasi puolimo priežastys, bet pasekmė dažnai ta pati: viešojoje erdvėje lieka mažiau balsų.

Dirbtinis intelektas keičia šios problemos mastą. Šiandien galima greitai sukurti įtikinamai atrodantį melagingą tekstą, vaizdą ar vaizdo įrašą. Tą patį priešišką pasakojimą galima pritaikyti skirtingoms auditorijoms ir skleisti kur kas efektyviau. Žmogus, kuris tampa tokio turinio taikiniu, žalą gali pajausti gerokai anksčiau, nei pavyksta išsiaiškinti, kas jį sukūrė.

Technologijos pačios nenusprendžia, kaip bus naudojamos. Žmonės kuria įrankius, nustato platformų taisykles ir priima sprendimus, kaip reaguoti į pranešimus apie žalą. Todėl turime kalbėti apie atsakomybę: ką daro turinio kūrėjai, platformos ir institucijos, kai mato, kad jų aplinkoje neapykanta sklinda vis greičiau?

Patarimas „tiesiog neskaityti komentarų“ šios problemos neišsprendžia. Kai apie žmogų skleidžiami grasinimai ar melas, nepagrįstai žeminama jo dalykinė reputacija, jis turi turėti aiškų būdą kreiptis pagalbos ir suprasti, kas bus daroma toliau. Platformos turi imtis savalaikių veiksmų ir paaiškinti vartotojui savo sprendimus. Sprendžiant, kokios apsaugos reikia, būtina išgirsti ir tuos, kurie su internetine neapykanta susiduria patys.

Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų aktas ir dirbtinio intelekto aktas suteikia pagrindą šiam darbui. Tačiau jų poveikį parodys praktika. Ar žmogus galės lengvai pranešti apie žalingą turinį? Ar jo pranešimas bus rimtai įvertintas? Ar platformos ir institucijos gebės reaguoti, kai neapykantos sklaidos greitis taip smarkiai auga?

Viešoji erdvė negali būti laikoma atvira, jei daliai žmonių dalyvavimas joje nuolat sukelia nesaugumo jausmą. Norėdami apsaugoti laisvą diskusiją, turime pasirūpinti, kad galimybė dalyvauti viešoje diskusijoje nepriklausytų nuo žmogaus gebėjimo „atlaikyti“ neapykantą.

Straipsnis publikuotas portale LRT.lt: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/3061178/egle-kuktoraite-kas-atsakys-uz-algoritmu-platinama-neapykantos-kalba