Saugi mokymosi aplinka kiekvienam moksleiviui: siekiamybė ar utopija?

Š. m. vasarą Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL atliko anoniminę apklausą, kurioje dalyvavo 580 14-18 metų amžiaus LGBT* (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai – aut. past.) moksleivių. Dalyvaudami LGL atliktame tyrime LGBT* moksleiviai atvirai papasakojo apie tai, kas dėstoma per pamokas ir ką Lietuvos mokyklose tenka patirti LGBT* paaugliui, kuris dar tik atranda savo seksualinę orientaciją ir (ar) lytinę tapatybę.

Organizuoti LGBT* moksleivių apklausą Lietuvoje LGL ekspertinėmis žiniomis talkino JAV organizacija GLSEN (liet. Gėjų, lesbiečių ir heteroseksualių asmenų švietimo tinklas). Bendradarbiavimas su GLSEN šio projekto įgyvendinimo kontekste sustiprino LGL gebėjimus atlikti mokslinius tyrimus ir panaudoti tyrimo rezultatus įgyvendinant advokacijos veiklas Lietuvoje.

1990 metais JAV įkurta organizacija GLSEN nacionalinę apklausą apie LGBT* moksleivių patirtis mokyklose organizuoja nuo 1999 metų. Tai – vienintelė tokio pobūdžio nacionalinė LGBT* moksleivių apklausa JAV.

Šiuo metu GLSEN ekspertai atlieka LGL atlikto tyrimo duomenų apdorojimą ir analizę. Preliminarūs LGBT* moksleivių Lietuvoje apklausos rezultatai buvo pristatyti š. m. lapkričio mėnesį Varšuvoje vykusios metinės tarptautinės LGBTI teisių organizacijos „ILGA-Europe“ konferencijos bei Vilniuje organizuoto projekto „Vaivorykštės teisės“ regioninio seminaro metu. Apklausos rezultatus LGL paskelbs 2018 metais, o tyrimo ataskaita bus prieinama organizacijos internetinėje svetainėje.

Belaukiant oficialių LGL atlikto tyrimo rezultatų, nutarėme pasidomėti, kuo skiriasi LGBT* moksleivių patirtys Lietuvos, JAV ir Baltarusijos mokyklose, bei su kokiais iššūkiais švietimo srityje susiduria įtraukaus švietimo ekspertai ir LGBT* teisių aktyvistai šiose šalyse.

Įtraukaus švietimo JAV kliūtis – vieningos švietimo sistemos trūkumas

LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė pristato LGL tyrimo rezultatus „ILGA-Europe“ konferencijos metu

LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė pristato LGL tyrimo rezultatus „ILGA-Europe“ konferencijos metu

„Vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria įtraukaus švietimo ekspertai JAV yra tai, kad mūsų šalyje nėra vieningos švietimo sistemos. Daugelis svarbių sprendimų švietimo srityje yra priimami valstijų lygmeniu. Taigi siekdami būtinų pokyčių, turime bendradarbiauti su penkiasdešimties JAV valstijų ir Kolumbijos federacinės apygardos švietimo politikos formuotojais ir sprendimų priėmėjais. Dėl šio JAV išskirtinumo pastebime, kad LGBT* moksleivių padėtis skirtinguose JAV regionuose yra nevienoda,“ – komentavo 2018 metais Vilniuje vyksiančiame LGL atlikto tyrimo ataskaitos pristatyme dalyvausiantis GLSEN tyrimų ir strategijos vadovas Dr. Joseph’as G.  Kosciw.

„Nacionalinę apklausą apie LGBT* moksleivių patirtis mokyklose inicijavome advokacijos tikslais, nes tuo metu nebuvo jokių mokslinių duomenų apie tai, kaip skiriasi LGBT* moksleivių patiriami iššūkiai skirtinguose JAV regionuose. Pradėjus bendradarbiauti su specifine mokykla mums buvo sakoma, kad šioje mokykloje nėra LGBT* moksleivių, arba pabrėžiama, kad jiems viskas gerai. Todėl mums reikėjo mokslinių duomenų, kuriais naudodamiesi galėtume politikos formuotojams ir mokyklos bendruomenei įrodyti, kad LGBT* moksleiviai mokyklose susiduria su specifiniais iššūkiais,“ – apie GLSEN atliekamos nacionalinės apklausos pradžią pasakojo J. G. Kosciw.

„Nuo 1999 metų, kai pradėjome organizuoti nacionalinę LGBT* moksleivių apklausą, šių moksleivių padėtis JAV mokyklose stipriai pasikeitė. Vis dėlto, LGBT* moksleiviai JAV mokyklose vis dar patiria eilę specifinių iššūkių, ko negalima pasakyti apie jų heteroseksualius bendraamžius. Mokyklos stipriai pažengė į priekį siekiant užtikrinti LGBT* moksleivių saugumą nuo patyčių, tačiau diskriminacija šių moksleivių atžvilgiu išlieka sudėtinga problema. Šiuo metu visuomenėje kyla nemažai diskusijų apie translyčių moksleivių teises. Daugelyje valstijų vis dar svarstoma, ar mokyklose reikalinga įrengti lyčiai neutralius tualetus, ir ar LGB moksleiviai turi teisę į mokyklos šokius eiti su savo vienalyčiais partneriais. Taigi LGBT* moksleiviai nebesibaimina patirti smurtą mokymosi aplinkoje, tačiau vis dar nesijaučia esantys savo mokyklos bendruomenės dalimi,“ – JAV mokyklose susidariusią situaciją apibūdino GLSEN ekspertas.

Bendro pobūdžio patyčių prevencijos programos – neveiksmingos kovoje su homofobinėmis patyčiomis

JAV organizacijos GLSEN komanda

JAV organizacijos GLSEN komanda. Iš kairės  J. G. Kosciw, iš dešinės Noreen M. Giga

„GLSEN atliekamos nacionalinės LGBT* moksleivių apklausos metu moksleivių teiraujamės, ar jų mokyklose veikia planai, kuriais draudžiamos homofobinės, bifobinės ir transfobinės patyčios, taip pat klausiame, ar jų mokykloje veikia gėjų, lesbiečių ir heteroseksualių asmenų tarpusavio pagalbos ir paramos grupės. Mūsų atliekamų tyrimų duomenys rodo, kad moksleiviai, kurių mokyklose yra prieinama ši parama, mokymosi aplinkoje jaučiasi geriau ir pasižymi geresniais mokymosi rezultatais,“ – pabrėžė GLSEN vyresnioji mokslo darbuotoja Noreen M. Giga.

„Šiuo metu JAV didelis dėmesys skiriamas moksleivių mokymosi rezultatų gerinimui. Dėl šios priežasties mokytojai turi ribotą laiką, kurį gali skirti dalyvavimui mokymuose, kurių metų galėtų įgyti reikalingų žinių siekiant efektyviai pasipriešinti patyčioms ir diskriminacijai LGBT* moksleivių atžvilgiu. GLSEN turi vietinius padalinius daugelyje JAV valstijų, kurie organizuoja tokio pobūdžio mokymus mokytojams, tačiau mokyklos dažnai neturi pakankamo finansavimo mokytojų kompetencijos kėlimui. Būsimieji mokytojai taip pat nėra supažindinami su šiomis problemis ir jų sprendimo būdais. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad panašiuose mokymuose dalyvavę mokytojai vėliau sugeba teikti daug efektyvesnę paramą LGBT* moksleiviams,“ – tikino GLSEN tyrimų ir strategijos vadovas J. G. Kosciw.

„Prieš dešimtmetį JAV priimta nacionalinė patyčių prevencijos programa, tačiau daugelis mokyklų neturi pakankamo finansavimo efektyviam šios programos įgyvendinimui. Be to, daugelyje mokyklų veikiančios kovos su patyčiomis programos neišskiria patyčių dėl seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės. Iš patirties galime pasakyti, kad bendro pobūdžio kovos su patyčiomis programa neturi didelės reikšmės specifines patyčių rūšis patiriantiems moksleiviams. Jei mokytojas dalyvauja bendro pobūdžio mokymuose apie patyčias, jis negaus reikiamų žinių apie tai, su kokiomis specifinėmis problemomis mokyklose susiduria LGBT* moksleiviai,“ – įsitikinęs įtraukaus švietimo ekspertas.

Patyčių problema aktuali tik įvykus sukrečiančiam patyčių incidentui

LGL atstovė pristato LGL tyrimo rezultatus projekto „Vaivorykštės teisės“ regioninio seminaro metu

LGL atstovė pristato LGL tyrimo rezultatus projekto „Vaivorykštės teisės“ regioninio seminaro metu

„Nors JAV turi gilias savitarpio pagalbos ir paramos grupių tradicijas, skatindami LGBT* moksleivių tėvus aktyviau reikšti paramą savo vaikams, susiduriame su tam tikrais iššūkiais. JAV mokyklose šiuo atžvilgiu aktyvesni LGBT* tėvai nei heteroseksualūs LGBT* vaikų tėvai. Vos pusė GLSEN atliekamoje nacionalinėje LGBT* moksleivių apklausoje dalyvavusių jaunuolių tikino esantys atviri apie savo seksualinę orientaciją savo tėvams. Taigi vaikai, kurie neatskleidžia savo tapatybės tėvams, negali atvirai kalbėti apie mokykloje patiriamus sunkumus nei su tėvais, nei su mokyklos darbuotojais, nes baiminasi, kad pastarieji atskleis jų seksualinę orientaciją tėvams. Dėl šios priežasties LGBT* moksleiviai jaučiasi ypatingai vieniši,“ – pabrėžė GLSEN ekspertas.

„Patyčios JAV mokyklose yra labai paplitusi problema. Tyčiojamasi dėl pačių įvairiausių priežasčių: seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, rasės, religijos, mokslinių pasiekimų, negalios, išvaizdos, kūno sudėjimo ir t.t. Dažnai girdime pasiteisinimų, kad tyčiojimasis yra vaikų prigimtis, o patyčias patiriantis vaikas stiprina charakterį. Apmaudu, kad į šią problemą dėmesys šalies mastu atkreipiamas tik tada, kai įvyksta sukrečiantis patyčių incidentas. Tad nors situacija JAV mokyklose pamažu gėrėja, dar teks įdėti nemažai pastangų siekiant didinti sąmoningumą apie būtinybę efektyviai pasipriešinti patyčioms,“ – antrino GLSEN vyresnioji mokslo darbuotoja N. M. Giga.

Nebyli LGBT* moksleivių „išlikimo“ strategija Baltarusijoje

LGBT* žmogaus teisių aktyvistė iš Baltarusijos Natallia Mankouskaja

LGBT* žmogaus teisių aktyvistė iš Baltarusijos Natallia Mankouskaja

„Esu susidūrusi su situacija, kai vieną homoseksualų moksleivį žiauriai sumušė bendraklasis, įsitikinęs, jog šis yra jį įsimylėjęs. Nesame atlikę jokių tyrimų apie LGBT* moksleivių padėtį Baltarusijoje, tačiau galiu pasakyti, kad šie moksleiviai mūsų šalies mokyklose yra ypatingai pažeidžiami,“ – tikino LGBT* žmogaus teisių aktyvistė iš Baltarusijos Natallia Mankouskaja.

„Baltarusijos mokyklose apskritai nėra jokio lytinio švietimo. Mokyklose nekalbama apie seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, LGBT* bendruomenę, ar patyčias jos narių atžvilgiu. Mokytojai neturi galimybių pamokų metu pasisakyti LGBT* klausimais nei teigiamame, nei neigiamame kontekste,“ – pridūrė aktyvistė.

„Net būdama LGBT* žmogaus teisių aktyviste nesu girdėjusi daugiau LGBT* moksleivių istorijų. Taigi akivaizdu, kad LGBT* moksleiviai Baltarusijos mokyklose slepia savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, nes baiminasi galimo smurto ir agresijos. Nuoširdžiai tikiuosi, kad mūsų šalyje artimiausiu metu bus atliktas tyrimas apie LGBT* moksleivių padėtį mokyklose, kad galėtume realiai įvertinti šios problemos mastą,“ – pabrėžė N. Mankouskaja.

NordenŠis straipsnis yra projekto „Keitimasis patirtimi ir LGBT* žmogaus teisių puoselėjimas Baltarusijoje“ dalis.