Š. m. balandžio 20 dieną Nacionaliniam lygybės ir įvairovės forumui (NLĮF) priklausančios organizacijos, tarp jų ir asociacija LGL, bendradarbiaudamos su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT), Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetu ir Seimo Europos informacijos centru, pakvietė į tarptautinę žmogaus teisių konferenciją „Lygių galimybių politika Europoje ir Lietuvoje: dabarties iššūkiai ir ateities perspektyvos“, kuri organizuota LR Seime. Konferencija suteikė unikalią galimybę apžvelgti su lygybės ir įvairovės aspektų integravimu susijusias tendencijas Europos Sąjungoje ir įvertinti bei numatyti veiksmus, kuriuos dar reikia atlikti tam, kad piliečių teisės būtų užtikrinamos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Gausiai susirinkusiems konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tarė LR Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, LR Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Prof. Aušrinė Marija Pavilionienė, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje J.E. Dag Malmer Halvorsen bei Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, einanti Lygių galimybių kontrolieriaus pareigas Edita Žiobienė. Specialų vaizdo sveikinimą konferencijos dalyviams įrašė Europos Parlamento Vicepirmininkė Ulrike Lunacek, pabrėžusi, jog žmogaus teisės – nedalomos, universalios, neprivilegijuotos, ir nesaistomos valstybių sienų.
Tarptautinės žmogaus teisių konferencijos metu buvo aptarti su pagrindinėmis piliečių teisėmis ir laisvėmis Europos Sąjungoje (ES) susiję iššūkiai ir pasiekimai, lygybės ir nediskriminavimo politikos tendencijos bei horizontaliosios lygių galimybių direktyvos priėmimo perspektyvos. Pirmosios plenarinės sesijos dalyviai aptarė dabartinius iššūkius ir pasiekimus, susijusius su pagrindinėmis ES piliečių teisėmis ir laisvėmis, konkrečiai – formuojant ateities politiką lygybės ir nediskriminavimo srityse bei priimant Europos Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo pobūdžio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas. Naujoji nediskriminavimo direktyva suteiktų teisinės gynybos priemonių asmenims, nukentėjusiems nuo diskriminacijos būtent tose srityse, kuriose šiuo metu ES teisėje įtvirtintas diskriminacijos draudimas negalioja. Konferencijos metu Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J.E. Martins Virsis taip pat pristatė Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai socialinius prioritetus lygių galimybių ir nediskriminavimo srityse.
ES teisės normos lygybės ir nediskriminavimo srityse atspindi tik minimalius standartus, kurių privalo laikytis šalys narės. Kita vertus, nacionaliniu lygiu įmanoma vadovautis kur kas platesnėmis įtraukties ir socialinės integracijos priemonėmis. Taigi antrosios plenarinės sesijos dalyviai Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, Lenkijos nediskriminavimo teisės koalicijos prezidentas Krzysztof Smiszek, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, LGKT vyresnioji patarėja teisės klausimams Laima Vengale-Dits bei Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šedukienė aptarė nacionalinių nediskriminavimo skatinimo priemonių teikiamas galimybes bei pristatė gerąsias praktikas, integruojant lygybės ir nediskriminavimo aspektus į viešosios politikos procesus.
Siekiant paskatinti efektyvų lygybės ir nediskriminavimo priemonių įgyvendinimą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu, plėtojamos įrodymais paremtos advokacijos strategijos. Trečiosios plenarinės sesijos dalyviai Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro vedėja bei Vytauto didžiojo universiteto docentė Dr. Milda Ališauskienė, „Diversity Development Group“ tyrėja Vita Petrušauskaitė, psichologė Kamila Gasinska, Lietuvos neįgaliųjų forumo projektų vadovė Klementina Gečaitė bei viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Factus Dominus“ tyrėjas Dr. Remigijus Civinskas pristatė metodus, būdus ir metodologijas fiksuojant, stebint ir vertinant kritinius su priekabiavimu ir diskriminacija susijusius aspektus nacionaliniu lygmeniu. Po pranešimų vykusioje diskusijoje buvo aptarti homofobinių ir bifobinių patyčių švietimo institucijose, romų kilmės asmenų socialinės integracijos ir diskriminacijos negalios pagrindu aspektai.
Konferencijos dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su gerąja praktika integruojant lygybės ir nediskriminavimo aspektus į viešosios politikos procesus plėtojant nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo potencialą žmogaus teisių koalicijų rėmuose. Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas (NLĮF), t.y. nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, inter alia, lyties, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, religijos ir etninės kilmės pagrindais, koalicija yra puikus pilietinės visuomenės bendradarbiavimo pavyzdys artikuliuojant bendrą poziciją žmogaus teisių klausimais. Konferencijos dalyviai netruko įsitikinti, jog nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo potencialas žmogaus teisių koalicijų rėmuose turi lemiamos reikšmės integruojant lygybės ir nediskriminavimo aspektus į viešosios politikos procesus ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu.
Konferencija organizuota pagal Europos Ekonominės Erdvės (EEE) finansinio 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamą projektą „Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo tvarios plėtros stiprinimas“. Projekto įgyvendinimą remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programa. Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus.
Renginys organizuotas įgyvendinant 2007-2013 m. Europos Sąjungos programos PROGRESS remiamą projektą „C.O.D.E: Coming out for Diversity and Equality“.
