„Eurovizijos“ vaivorykštė: ar tikrai konkursą okupuoja gėjai?

Sanremo festivalio pavyzdžiu suręsta ir 1956-aisiais savo erą pradėjusi „Eurovizija“ pirmaisiais dešimtmečiais dengėsi labai rimto konkurso šydu, ekscentrišku makiažu ją papuošė disko stilius ir 8-asis dešimtmetis, o pastaraisiais metais vis dažniau girdima „Gėjų vizijos“ pravardė.

Nuo lėlių iki LGBT

Išties – kažkada europiečių širdis glostė dailiai sušukuotos merginos, dainuojančios apie vaškines lėles, pirmąją aistrą ar svajones, kvarteto „Aleliuja“ ar apie amžiną meilę suokiantis svajonių vyras. „Drag queen“, transseksualai, lesbietiškas bučinys, atlikėjai, kurių lytį reikia atspėti – paskutiniaisiais dešimtmečiais „kitokie“ žmonės „Eurovizijoje“ vis labiau pastebimi. Nieko keisto, kad peržvelgęs (arba ne) „Eurovizijos“ dainų popuri, ne vienas konservatyvus žiūrovas konstatuoja: konkursas išsigimė, demonstruojamos supuvusios Vakarų vertybės, iškrypėliai okupuoja sceną.

Visgi postringavimai, kad „anksčiau tiek gėjų nebuvo“ skamba panašiai kaip anekdotai apie seksą Sovietų Sąjungoje. Tad kaip nutiko, kad žiūrimiausias dainų konkursas tapo grandioziniu LGBT bendruomenei draugišku vakarėliu?