Seimo kontrolierė: policija neužtikrino LGBT bendruomenės teisės į taikų susirinkimą

Dėl policijos pareigūnų nepakankamo aktyvumo Lietuvos gėjų lygos (LGL) organizuoto taikaus susirinkimo metu reaguojant į priešiškai nusiteikusių provokatorių veiksmus, buvo neužtikrinta susirinkimo dalyvių teisė į taikų susirinkimą, nustatė Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Seimo kontrolierė Policijos generaliniam komisarui rekomendavo imtis priemonių, kad ateityje gavusiems leidimą organizuoti susirinkimą dalyviams visais atvejais būtų užtikrinama praktinė ir veiksminga jų teisė į taikų susirinkimą, ypač kai vykstant susirinkimui dėl provokatorių ar priešiškai nusiteikusių asmenų veiksmų kyla grėsmė visaverčiam teisės į taikų susirinkimą įgyvendinimui.

Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir vaizdo įrašus, Seimo kontrolierė atliko tyrimą savo iniciatyva dėl praėjusių metų rugsėjo 28 dieną vykusio susirinkimo, kurio metu policijos pareigūnai nereagavo į priešiškai nusiteikusių asmenų veiksmus ir dėl to susirinkimas buvo nutrauktas.

Vykusiame proteste dalyviai susirinko išreikšti susirūpinimą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kuriame numatyta LGBT bendruomenę diskriminuojanti nuostata ir raginti parlamento narius atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą.

Leonaitė pažymėjo, kad iš išnagrinėtų vaizdo įrašų matyti, jog provokatoriai nesiekė pasinaudoti teise į kontrsusirinkimą, tačiau tikslingai atliko veiksmus, nukreiptus į vykusio susirinkimo sutrikdymą, pavyzdžiui, fiziškai įsibraudami tarp susirinkimo dalyvių ir darydami jiems psichologinį spaudimą, valstybinių vėliavų kotus naudodami kaip pagalius.

Susirinkimų laisvė ir teisė yra įtvirtinta tiek nacionaliniuose teisės aktuose, tiek ir tarptautiniuose dokumentuose bei jurisprudencijoje, kur akcentuojama, kad užtikrindama susirinkimų teisę valstybė turi užtikrinti ir susirinkimo dalyvių saugumą.

Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju susirinkimų teise siekė pasinaudoti pažeidžiama visuomenės grupė. EŽTT yra ne kartą konstatavęs, kad teisė laisvai rengti taikius susirinkimus apima ir pozityvią valstybės pareigą suteikti susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą, o ši pareiga tampa ypač aktuali, kai šiomis teisėmis siekia pasinaudoti visuomenės mažumų grupėms priklausantys asmenys.

Tuo tarpu sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje vis dar gajos neigiamos visuomenės nuostatos LGBT asmenų atžvilgiu. Pavyzdžiui, 2023 m. Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto ir VšĮ „Diversity development group“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 54 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiais asmenimis, 40 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.

„Pozityvi pareiga užtikrinti galimybę veiksmingai pasinaudoti taikių susirinkimų teise itin svarbi, be kita ko, tais atvejais, kai susirinkime siekiama atkreipti dėmesį į diskriminacines teisės aktų nuostatas ir praktikas, keliamos pažeidžiamų ir (ar) stigmatizuojamų visuomenės grupių, dažniau susiduriančių su diskriminacija, teisių užtikrinimo problemos“, –  teigė E. Leonaitė.

Pasak jos „būtina akcentuoti, kad Konstitucinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog susirinkimų laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje. Tai – neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Per susirinkimų laisvę realizuojama asmenų teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, taip pat užtikrinama asmenybės pilietinio aktyvumo raiška“.