Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui teikė svarstyti lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą. Nauja įstatymo redakcija siekiama Lietuvos įstatymuose įtvirtinti Europos Komisijos direktyvas lygių galimybių srityje, dėl kurių netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę yra gauti Europos Komisijos oficialūs įspėjimai.

Projekte siūloma, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant asmenų skundus ar ieškinius dėl diskriminacijos ir pareiškėjui nurodžius faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo, būtent skundžiamas asmuo ar institucija turėtų įrodyti, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Siekiant užtikrinti kompensacijos už lygių galimybių pažeidimą skyrimą, siūloma numatyti, kad asmuo, patyręs diskriminaciją amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Dabar atlyginti žalą galima reikalauti patyrus tik diskriminaciją dėl lyties.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti teismuose asociacijoms, viešosioms įstaigoms, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti diskriminacijos bylose. Taip būtų atstovaujama veiksmingiau ir būtų užtikrinama efektyvi gynyba.

Parlamentarai, kuriems užkliuvo naujoje Lygių galimybių įstatymo redakcijoje vartojama frazė „lytinė orientacija“, nusprendė įstatymo projektą grąžinti tobulinti. „Lygių galimybių įstatyme mes kalbame ne vien tik apie lytinę orientaciją. Man labai gaila, kad jūs taip siaurai viską matote“, – stebėjosi ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

Seimo valdybos sudaryta darbo grupė parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Įstatymo nuostatomis yra siekiama į neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos sąrašą įtraukti informaciją „kurioje agituojama už homoseksualius santykius“.

Visų pirma pabrėžtina, kad būtų sunku nustatyti, kuri informacija agituoja už homoseksualius santykius, nes toks kriterijus yra visiškai vertinamasis ir subjektyvus ir apima beveik visą informaciją apie homoseksualios lytinės orientacijos asmenis ir jų asociacijų teisėtai vykdomą šviečiamojo pobūdžio veiklą.

Pagal nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas:“informacijos, atitinkančios bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų punktų, skleidimas yra draudžiamas arba ribojamas“.

Taigi šio įstatymo projekto pasekmės gali būti tokios, kad bus ribojamas ar uždraudžiamas visos informacijos arba didelės dalies informacijos apie homoseksualius santykius skelbimas ir platinimas. Manome, kad tokia nuostata nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 ir 14 straipsniais, kurie atitinkamai nustato kiekvieno teisę į saviraiškos laisvę, kuri „apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų“ bei užtikrina naudojimąsi šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis be jokios diskriminacijos.

Pabrėžtina, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga kuriama remiantis bendrais valstybių narių laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimo principais bei teisine valstybe ir kaip Bendrijos teisės bendruosius principus ji pripažįsta pagrindines teises, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios yra grindžiamos bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis. Amsterdamo sutarties 13 straipsnis įtvirtina lygių galimybių koncepciją, kuri leidžia imtis veiksmų drausti diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu ne vien tik užimtumo, bet ir švietimo bei sveikatos apsaugos sferose.

Analogiškos teisės dėl saviraiškos laisvę garantuojančios ir diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu uždraudžiančios nuostatos yra numatytos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 21 straipsniuose. Europos Sąjungos požiūris į diskriminaciją atsispindi ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvoje 2000/78/EB nustatančioje vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, kurios tikslas, kaip numatyta direktyvos 1 straipsnyje, yra nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.