Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga Europos Taryboje eksponuojama paroda „Įvairovės veidai“

2020 metų kovo 9 – 14 dienomis Europos Tarybos būstinėje Strasbūre Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga eksponuojama paroda „Įvairovės veidai“. Parodoje eksponuojamose nuotraukose menininkai užfiksavo įvairovės kasdienybėje atspindžius, realybę, istorijas, (ne)tradicijas, kultūrą bei patirtis. Paroda „Įvairovės veidai“ siekiama sudaryti sąlygas pažinti diskriminaciją patiriančius žmones per jų žmogiškumo iliustravimą, portretus ir kasdienybės vaizdus, kelti klausimus apie negalią, lytinę bei tautinę tapatybę ir kitus Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus pagrindus.

Apie idėją kovo 11-osios proga Europos Tarybos būstinėje eksponuoti parodą apie visuomenės įvairovę Lietuvoje pasakoja LR nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos Ministrė patarėja Aušrinė Venckevičienė.

– Kaip jums kilo idėja Europos Taryboje eksponuoti parodą „Įvairovės veidai“? Kodėl pasirinkta parodą eksponuoti kovo 11-osios proga?

– Lietuva yra aktyvi ET narė ir remia ET kovos su diskriminacija politiką bei prisideda prie ET standartų šioje srityje stiprinimo. Paroda „Įvairovės veidai“ yra Lietuvos besikeičiančios visuomenės išraiška, laisvė būti tokiu, kokiu esi – tuo metu kai Lietuva buvo okupuota TSRS, tokia paroda būtų buvusi neįmanoma. Ji simbolizuoja pokytį ir laisvę, todėl ir pasirinkome ją eksponuoti Lietuvai švenčiant nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Paroda patraukė dėmesį savo įtaigumu ir emociniu krūviu, o taip pat ji puikiai atspindi Europos Tarybos prioritetą kovoti su visų rūšių diskriminacija ir įtaigiai perduoda žinią. Neužtenka vien priimti atitinkamus įstatymus, pokyčiai visuomenės sąmonėje vyksta lėtai ir menininkų indėlis yra labai vertingas. Portretai iš fotografijų pasakoja savo istorijas be žodžių, jos yra suprantamos įvairių tautybių ir amžiaus žmonėms. Ši paroda sulaukė pozityvaus vertinimo ir pripažinimo Lietuvoje.

– Kaip manote, kokia gerąja patirtimi žmogaus teisių ir nediskriminavimo srityje Lietuva gali pasidalinti su kitomis Europos Tarybos valstybėmis narėmis?

– Lietuva, kaip ir kitos Europos Tarybos valstybės narės nuolat keičiasi gerąja patirtimi visose su žmogaus teisėmis susijusiose srityse. Lietuvos ekspertai dalyvauja daugelio Europos Tarybos tarpvyriausybinių grupių ir komitetų veikloje, į kurias susirenka Europos Tarybos valstybių narių atstovai. Čia jie turi puikias galimybes savo gerąją patirtį perteikti ir jas įtvirtinti rengiamose rezoliucijose, rekomendacijose ar kituose dokumentuose, kurie atneša pokyčius ir į mūsų visuomenę.

– Kodėl svarbu didinti diskriminacijos pažeidžiamų visuomenės grupių matomumą?

– Vieni pagrindinių Europos Tarybos pasiekimų yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nustatanti pagrindinius žmogaus teisių standartus, ir Europos žmogaus teisių teismas, populiariai vadinamas Strasbūro teismu. Šiais metais minime šios pamatinės Europos Tarybos konvencijos 70-ąsias metines.

Europos Taryba yra ta organizacija, kurios darbotvarkėje žmogaus teisių klausimai yra svarstomi kiekvieną dieną, kurioje svarbią vietą užima kova su visų rūšių diskriminacija, skatinama įvairovė ir integracija. Vieni pagrindinių žmogaus teisių bruožų – jų visuotinumas, universalumas, nedalumas. Jie yra vienas kitą sąlygojantys, remiasi žmonių lygybės prieš įstatymus, lygiateisiškumo principu. Pagal šį principą nei vienas asmuo negali būti diskriminuojamas dėl savo tautybės, religijos, negalios, amžiaus, lyties ar tapatybės. Visi šie principai yra įtvirtinti įvairiose Europos Tarybos konvencijose, sudarančiose vieningą Europos žmogaus teisių apsaugos standartų sistemą.

Paroda „Įvairovės veidai“ – projekto „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji diskriminacijos mažinimo standartai“ dalis.

ESFA-logo-300x1681-300x168Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.