Europos Komisija vienuolikai valstybių narių išsiuntė pagrįstas nuomones dėl ES taisyklių, kuriomis draudžiama diskriminacija įdarbinant arba darbe dėl religijos, įsitikinimų, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos, visapusiško įgyvendinimo. Šios šalys – Čekija, Estija, Airija, Graikija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Suomija ir Švedija – per du mėnesius turės pateikti atsakymus, o jeigu to nebus padaryta, Komisija gali jas apskųsti Europos Teisingumo Teismui. Be to, Komisija nusiuntė oficialų pranešimą Vokietijai ir papildomus oficialius pranešimus Latvijai ir Lietuvai. Lygių užimtumo galimybių direktyva (2007/78/EB) priimta 2000 m., o jos perkėlimo į nacionalinę teisę galutinis terminas buvo 2003 m. gruodžio mėn.
„Valstybės narės jau daug nuveikė siekdamos užtikrinti, kad visų žmonių galimybes užimtumo srityje būtų lygios. Tačiau kad tai būtų įgyvendinta, dar reikėtų patobulinti kai kuriuos teisės aktus, – kalbėjo už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas Europos Komisijos narys Vladimíras Špidla. Lygios užimtumo galimybės yra itin svarbios, kad žmonės galėtų dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Tačiau jei ES direktyvomis deramai neperkeltos į nacionalinę teisę, pasiekti visų jose nustatytų tikslų neįmanoma.“
Šiandien 11 valstybių narių, tinkamai neįgyvendinusių minėtos direktyvos, gavo pagrįstas nuomones. Tai – antrasis pažeidimų nagrinėjimo procedūros etapas.
Svarbiausi trūkumai:
– nacionaliniai teisės aktai taikomi ne visiems asmenims ir sritims, nurodytiems direktyvoje (pavyzdžiui, nenumatyta valstybės tarnautojų apsauga arba teisė į savarankišką darbą);
– diskriminacijos sąvokos apibrėžtys (ypač netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir nurodymų diskriminuoti) skiriasi nuo direktyvos;
– tinkamai neįgyvendinamas reikalavimas, kad darbdaviai sudarytų neįgaliesiems dirbti tinkamas sąlygas;
– nesuderintos nuostatos dėl pagalbos diskriminacijos aukoms (įrodinėjimo pareigos perkėlimas, asociacijų teisė padėti nukentėjusiesiems teisme, apsauga nuo persekiojimo).
Šiandien oficialų pranešimą gavo Vokietija. Tai yra pirmasis pažeidimų nagrinėjimo procedūros etapas. Atsakyti ji turi per du mėnesius. Komisijai, be kita ko, susirūpinimą kelia šie aspektai:
– į nacionalinius teisės aktus neįtrauktas atleidimas dėl darbo vietų mažinimo;
– darbdaviams nenustatytos pakankamos žmonių su negalia apsaugos prievolės;
– dviejų mėnesių skundo pateikimo terminas yra per trumpas.
Komisija taip pat išsiuntė papildomus oficialius pranešimus dėl Lygių užimtumo galimybių direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę Latvijai ir Lietuvai; pranešimuose kalbama apie pernelyg siaurą diskriminacijos sąvoką (Latvijoje) ir per dideles diskriminacijos dėl amžiaus išimtis (Latvijoje ir Lietuvoje).
Pirmieji oficialūs pranešimai septyniolikai valstybių narių išsiųsti 2006 m. gruodį. Procedūra dėl netinkamo direktyvos perkėlimo prieš Slovėniją ir Kiprą baigta 2007 m. gruodį, šioms šalims priėmus naujus, Komisijos reikalavimus atitinkančius teisės aktus.
Pirmojo pažeidimų nagrinėjimo procedūros etapo veiksmų imtasi ir prieš Belgiją, Slovakiją (neseniai priėmusią naujus teisės aktus), Daniją, Lenkiją, Portugaliją, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę, tačiau šie atvejai dar nagrinėjami.
Komisija taip pat dar nagrinėja, kaip direktyvą į savo teisės aktus perkėlė Austrija, Liuksemburgas, Bulgarija ir Rumunija.
Komisija rengia Lygių užimtumo galimybių direktyvos įgyvendinimo Europos Sąjungoje ataskaitą, kuri bus paskelbta pirmąjį 2008 m. pusmetį.
Bendroji informacija
1997 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime Amsterdame valstybės narės iškėlė ES uždavinį kovoti su diskriminacija. Visos 27 ES valstybės narės jau priėmė naujus 2000 m. vienbalsiai priimtos Lygių užimtumo galimybių direktyvos įgyvendinimo teisės aktus. Tačiau ne visi nacionaliniai teisės aktai visiškai atitinka reikalavimus. Komisija įsipareigojo toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekdama išsiaiškinti visus probleminius klausimus ir užtikrinti, kad Lygių užimtumo galimybių ir Rasių lygybės direktyvos (žr.
IP/07/928) būtų visiškai ir tinkamai įgyvendintos visose valstybėse narėse.
Pažeidimų nagrinėjimo procedūrą sudaro trys etapai. Pirmasis etapas – kai valstybės narės gauna oficialų pranešimą ir turi per du mėnesius pateikti atsakymą. Jeigu teisės aktai turi būti dar labiau suderinti su ES teisės aktais, Komisija siunčia pagrįstą nuomonę. Valstybės narės vėl gali atsakyti per du mėnesius. Nesulaukusi tinkamo atsako, Komisija gali bylą perduoti Europos Teisingumo Teismui Liuksemburge. Komisija taip pat gali paprašyti Teismą skirti teismo sprendimų nepaisančiai šaliai baudą.
Daugiau informacijos